I. Degutienė: neapleidžia jausmas, kad sovietinė dvasia liko

  • Teksto dydis:

Nors sovietinė imperija išnyko prieš 26 metus, bet atrodo, kad kolaborantai ir jų dvasia liko, minint Laisvės gynėjų dieną sakė Seimo vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė.

„Girdint kai kuriuos pasisakymus, skaitant komentarus, matant kai kurių žmonių elgesį viešojoje erdvėje, neapleidžia jausmas, kad sovietinė imperija išnyko, bet kolaborantai ir jų dvasia liko“, – penktadienį per Sausio 13-osios minėjimą parlamento rūmuose teigė ji.

Prisiminusi, kaip būdama medike 1991 metų sausį Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninėje ji su kolegomis teikė pagalbą sužeistiesiems, politikė tvirtino tuomet tų žmonių akyse mačiusi degančią dvasią.

„Žmogus, turintis savyje šią dvasią – nepalaužiamas, neišgąsdinamas, nesunaikinamas. Tiksliau – sunaikinamas tik fiziškai. Tai ir buvo viena svarbiausių ir viena šviesiausių Sausio 13-osios patirčių: sovietinė imperija gali mėginti mus nužudyti ir palaužti mūsų dvasią, priversti mus būti tokiais, kokie buvome, bet vergauti ir bijoti ji mūsų daugiau neprivers“, – teigė ji.

„Deja, grįždama į šias dienas, turiu pripažinti, kad laisvės etalonas, laisvo žmogaus būsena kai kam pasirodė esanti per sunki. Iki šiol per sunki. Yra žinomas posakis: kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresnius. Drįstu abejoti, nes mačiau ir matau ne vieną pavyzdį, kaip sovietinė prievarta žmogaus nenužudė, bet pavertė jį bailiu, prisitaikėliu, skundiku“, – kalbėjo parlamentarė.

Matau ne vieną pavyzdį, kaip sovietinė prievarta žmogaus nenužudė, bet pavertė jį bailiu, prisitaikėliu, skundiku.

Ji teigė nesuprantanti, kaip galima į akis ar prieš televizijos kameras meluoti, šmeižti gyvus ir mirusius laisvės gynėjus, kurti melagingas versijas, kas tą lemtingą naktį vyko prie televizijos bokšto.

Kad „savi šaudė į savus“, viešai yra tvirtinęs buvęs Socialistinio liaudies fronto pirmininkas Algirdas Paleckis.

„Nesuprantu ir tų visai neseniai nuskambėjusių atvejų, kai okupantų simbolika buvo brukama žmonėms – ir, kas baisiausia, – jauniems žmonėms – į galvas, kartu randant pateisinimų, esą čia tik vieni juokai. Norisi tu žmonių paklausti: jūs taip suvokiate laisvę?“ – retoriškai klausė I.Degutienė.

Ji taip pat apgailestavo, kad prieš metus Seime politinių sąskaitų suvedimo priemone tapo Laisvės premija.

„Juk kalbame ne apie Vytauto Landsbergio asmenį, o apie mus, apie šiandieninę Lietuvą. Profesorius gali patikti ar nepatikti, tačiau tuo metu, kai į XX amžiaus pabaigos istoriją jis įrašytas greta Lecho Valensos ir Vaclavo Havelo, neigti jo nuopelnus Lietuvos valstybingumo atstatymui, neigti jo pastangas ir darbus, ypač nuo Nepriklausomybės paskelbimo de jure iki pripažinimo de facto reiškia kurti dar vieną istorijos klastotę. Apgailestauju, bet tokių istorijos klastočių šiandien aš girdžiu ne vieną. Todėl džiaugiuosi, kad šios kadencijos Seimas ištaisė šią klaidą“, – sakė I.Degutienė.

Besikreipdama į iškilmingame posėdyje dalyvavusius Ukrainos karių atstovus ji išreiškė paramą šiuo metu už savo laisvę kovojančiai Ukrainai: „Lietuva negali ginklu sustabdyti ordos, okupavusios Jūsų šalies Rytus ir grasinančios žengti toliau, tačiau Lietuva daro ir darys viską, kad Jūs nebūtumėte šioje kovoje vieni ir kad Ukrainos okupacijos tema neišnyktų iš pasaulio politinės darbotvarkės“.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kapitan Pronin

Kapitan Pronin portretas
Sovietine dvasia atsiranda ten kur kapitalistai isnaudoja zmones. TSSR isnyko, bet klasiu kova nekur nedingo. Jei Lietuvos jaunimas neturetu galimybes emigruoti, Lietuvoje jau butu pilna marksistu bureliu ir atsirastu nuosirdziu socialistu partijos, o ne dekoracijos.

...

... portretas
Taip, nerias iš kailio 'konservai' kad mes sovietų nepamirštume, kad jų ilgėtis imtume. :/

juozas

juozas portretas
Taip koncervatoriai kalti, kad būdami dar sajūdiečiais paliko tarybinį, komunistinį, kgbistinį gavalą ir neišlavė iš politikos ! Šendiena, jie peŕka auksinius šaukštus, vakšto ir vel seime pasipuošdami bitutėmis . Prunskienės "šatrija"sėdi semo salėje minedama sausio 13 nors viska darė ir erzino tautą, dar praďžije, pakeldama kainas . Brazauskas sausio 13 sėdėjo ir gėrė konjaką, tik gaila nežinome kokius tostus sakė ! Śendiena jam paminklus perstaome . Nors jam vadovaujant tauta pradejo emigruoti, o jis šia statistiką pavertė kaip bedarbystės mažejimu ir dar daug perliukų galima paminėti . Degutienė kalba tik apie ta dalį tautos kuri ir šendieną yra ištikima konjako megejams !
VISI KOMENTARAI 33

Galerijos

Daugiau straipsnių