Gynybos finansavimas: laidojami planai pasiekti 2,5 proc. BVP?

Per artimiausius penkerius metus gynybai reikėtų skirti 2,5 proc. BVP, kitaip bus sudėtinga stiprinti oro gynybą, kibernetinį saugumą, rūpintis karių gerovės ir pajamų didinimu bei įvesti visuotinį šaukimą.

Taip LRT.lt teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas. Savo ruožtu partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tvirtina, kad dar labiau didinti finansavimą gynybai nėra pagrindo: „Visi puikiai suprantame, kad žmogus myli valstybę tada, kai jo skrandis yra sotus“.

Priklausys nuo kariuomenės poreikių

Kitąmet Lietuva pirmą kartą įgyvendins savo įsipareigojimą NATO skirti 2 proc. BVP gynybai.  Šiemet išlaidos krašto apsaugai Lietuvoje siekia 1,8 proc. BVP, o kitąmet jos turėtų būti 2,06 proc. BVP arba 873 mln. eurų – beveik 150 mln. daugiau nei šiemet. Daugiausia gynybai išleidžiamų pinigų skiriama ginkluotės įsigijimams ir antros sausumos pajėgų brigados plėtrai.

Kas toliau? Ar bus įgyvendintas pasiūlymas į partijų susitarimą įrašyti nuostatą, kad Lietuvos finansavimas krašto apsaugai 2020-aisiais siektų 2,5 proc.?

„Manau, kad siūlyti 2,5 proc. gali tik tas žmogus, kuris negalvoja dalyvauti vyriausybėje – toje, kuriai reikės skirti 2,5 proc.“, – dar šių metų pradžioje pareiškė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Prieš kelias savaites V. Pranckietis dar kartą pasisakė dėl gynybos finansavimo. Jo teigimu, Lietuvai kitąmet pradėsiant skirti 2 proc. BVP krašto apsaugai, finansavimas gynybai augti nebeturėtų.

„Mes turime susitarimą su partijomis, kad 2 proc. užtikriname. Tai yra nepakankamas finansavimas mūsų gynybai, bet tai yra demonstratyviai geras, nes tai yra tik septinta šalis, kuri tokį įsipareigojimą įgyvendina. Tai manau, kad to dabar pakanka, ir didinti procentų kol kas neturėtumėme“, – pridūrė jis. Anot Seimo pirmininko, taip daugiau lėšų būtų galima skirti socialinėms reikmėms.

Tačiau tą pačią dieną V. Pranckietis patikslino, kad finansavimas gynybai ateityje priklausys nuo biudžeto galimybių ir kariuomenės poreikių.

Mes turime susitarimą su partijomis, kad 2 proc. užtikriname. Tai yra nepakankamas finansavimas mūsų gynybai, bet tai yra demonstratyviai geras, nes tai yra tik septinta šalis, kuri tokį įsipareigojimą įgyvendina.

„Po 2018 metų turime svarstyti žiūrėdami į poreikius ir atliepdami tuos poreikius bei galimybes. (...) Mums reikia balansuoti tarp šių dalykų, nes kariuomenės poreikiai gali būti labai dideli ir tiesiog nepakeliami biudžetui“, – BNS sakė parlamento vadovas.

Kad reikia atsižvelgti į kariuomenės poreikius ir galimybes, interviu DELFI rugsėjo pradžioje pasakė ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. „Manyčiau, kad 2 proc., kuriuos turėsime kitąmet, yra minimumas, o vėliau priklausys ir nuo valstybės pajėgumų ir galimybių, ir nuo poreikių, ir nuo grėsmių aplink mus“, – pareiškė prezidentė.

R. Žemaitaitis: 2 proc. – per akis

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas ir buvęs Lietuvos delegacijos NATO parlamentinėje asamblėjoje pirmininkas R. Žemaitaitis įsitikinęs, kad daugiau nei 2 proc. didinti finansavimą gynybai nebereikia.

„Mūsų partija ir aš sakau, kad didinti tikrai nereikia, nėra pagrindo didinti 2,1 ar 2,5 proc. Šiandien pinigų įsisavinimas yra pakankamai abejotinas ir užtrunkantis. Estija skiria 2 proc., ir iš tų pinigų nutiesiami ir keliai, kurie gali būti reikalingi ir karo atveju. Tai mes kažkodėl išleidžiam kitiems [dalykams]. Bandymas Šilalėje statyti naują karinį dalinį už 30 mln. eurų kelia abejonių, ar šiai dienai tos investicijos yra reikalingos“, – LRT.lt kalbėjo R. Žemaitaitis.

Jis, be kita ko, sukritikavo ir Seimo pirmininką – šis esą turėtų dėti pastangas, kad ir kitos NATO narės pasiektų 2 proc. gynybai.

„Dar yra labai daug valstybių narių, kurios to nepasiekė. V. Pranckietis irgi atsakingas už užsienio politikos formavimą, susitinka su įvairių valstybių parlamentų lyderiais ir pirmininkais, tai turėdamas tokį politinį svorį, turėtų kelti klausimą, kodėl viena ar kita valstybė tų 2 proc. dar nepasiekė ir ar nėra taip, kad tokia maža valstybė, kaip Lietuva, skirdama 2 proc. krašto apsaugai, neapsaugo tokios didelės valstybės, kaip Rumunija. Čia, manau, reikia kelti klausimą“, – LRT.lt komentavo „tvarkiečių“ lyderis.

R. Žemaitaičio įsitikinimu, 2 proc. yra optimali suma, kuri gali būti skiriama. „Kartais 2 proc. neapsaugos nuo nemeilės arba nelojalumo valstybei, ir per tai gali nukentėti švietimas, sveikatos sistema ar ekonomika. O visi puikiai suprantame, kad žmogus myli valstybę tada, kai jo skrandis yra sotus. Tai reikia vertinti labai atsargiai, nes tos valstybės, kurios įsivėlė į karinius konfliktus, dažniausiai žmones paliko skurde“, – aiškino R. Žemaitaitis.


Šiame straipsnyje: gynybafinansavimasBVP

NAUJAUSI KOMENTARAI

galėtų

galėtų portretas
ir tiksliau kalbėti, kad pas mus BVP tragiškai mažėja sąskaita emigravusių ir toliau emigruojančių gyventojų, juk dabartiniai 2 procentai neprilygsta prieš kelis metus 1 proc. , todėl ir eina svarstymai apie 2,5 , o kitais metais manyčiau svarstys jau 3 proc. ir t.t.

anonistui

anonistui portretas
anoniste, tavo balsas kaip ir visu jusu ruskiu subinlaiziu i dangu neina. Beje, tavo ziniai idiote, vokieciai irgi didina gynybos biudzeta, o mums 2,5% reikia pasiekti ir kuo greiciau.

Arvys

Arvys portretas
to vatinuko is TT partijeles is viso geriau nieko neklausti, jis ko gero jei galetu tai atsiduotu nedraugaves kokiam kasapui
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių