- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trys aukštus reitingus ir įtaką partijose turėję politikai – Antanas Guoga, Valentinas Mazuronis ir Artūras Paulauskas – teigia visiškai nuo Lietuvos politikos neatitrūkę ir svarsto apie dalyvavimą artimiausiuose rinkimuose.
Vertindami dabartinę šalies politiką, jie laikosi skirtingų požiūrių į valdančiosios koalicijos darbo pradžią.
Svarsto apie 2019-uosius
Europarlamentarai V. Mazuronis ir A. Guoga teigia kol kas visą savo dėmesį skiriantys Europos Parlamentui (EP), tačiau aktyviai domisi ir Lietuvos politinėmis aktualijomis.
„Pagrindinis mano darbas ir užsiėmimas šiandien yra EP. Bet tuo pačiu metu stebiu ir stengiuosi aktyviai dalyvauti ir Lietuvos politikoje. Aš tikrai aktyviai dalyvauju, vertinu vykstančius procesus, pasisakau, rašau nuomonę“, – LRT.lt kalbėjo buvęs „darbiečių“ lyderis V. Mazuronis.
Jis teigė susitinkantis ir bendraujantis tiek su esamais, tiek su buvusiais Lietuvos politikais. „Dar pasitraukdamas iš pareigybių pasakiau, kad būsiu aktyvus politiniame gyvenime. Žinoma, jis yra sunkiai prognozuojamas“, – pridūrė V. Mazuronis.
Šis politikas Darbo partijos vadovo postą paliko po „darbiečiams“ nesėkmingai susiklosčiusių Seimo rinkimų.
LRT.lt europarlamentaro pasiteiravus, ar jis ketina grįžti į Lietuvos politiką ir galbūt dalyvauti 2019-aisiais vyksiančiuose rinkimuose – EP, prezidento ar savivaldybių tarybų, atsakė: „Taip, ketinu dalyvauti. Kokia forma – kitas klausimas. Kartais politikoje gali stengtis, kiek nori, bet jei tavęs nepalaiko žmonės, jie paprasčiausiai tave išmeta. Bet kol baigsis EP kadencija, tikrai ruošiuosi tik didinti savo politinį aktyvumą.“
Tuo metu kitas Lietuvos atstovas EP, laikinai Liberalų sąjūdžiui vadovavęs A. Guoga teigė norintis atlikti pareigas ne tik EP, bet ir kitur – pastaruoju metu esą ruošiasi modernių technologijų ir verslumo renginiui #SWITCH!
„Ar sugrįšiu į Lietuvos politiką? Įmanoma, bet reikia palaukti. Susiklostė tokia situacija, kad Seimo rinkimuose nebuvo įmanoma dalyvauti dėl visų aplinkybių. Bet gerai – tai leidžia žmogui labiau subręsti, įgyti patirties ir viską apmąstyti. Reikia būti viskam atviram, pažiūrėti, kokie bus kiti kandidatai, kokia bus Lietuvos situacija ir ką gali pasiūlyti vienas ar kitas žmogus. Reikia žiūrėti, kur būčiau naudingesnis ir kur jausčiausi stipresnis.
Reikia būti viskam atviram, pažiūrėti, kokie bus kiti kandidatai, kokia bus Lietuvos situacija ir ką gali pasiūlyti vienas ar kitas žmogus. Reikia žiūrėti, kur būčiau naudingesnis ir kur jausčiausi stipresnis.
Gana realus variantas, kad niekur nedalyvausiu – tiesiog garbingai užbaigčiau kadenciją EP, parodęs, kad žmonės iš šono gali kažką nuveikti politikoje ir grįžti atgal į verslą. Tai – irgi įmanoma, apie tai labai rimtai svarstau“, – LRT.lt teigė A. Guoga.
Savo ruožtu buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, pastaruoju metu šalies politikoje dalyvavęs su Darbo partija A. Paulauskas sakė atkūręs savo narystę praktikuojančių advokatų bendruomenėje ir po truputį mėginantis įsitraukti į šį darbą.
„Dėl politikos kol kas nesu padaręs jokių sprendimų. Mačiau, kaip daužomi naujokai, – mes patys buvome jų vietoje 2000-aisiais. Labai daug panašumų, analogijų... Ne, kažkokio gailesčio nėra, kad nesu politikoje. Yra rinkimų ciklas, tu arba laimi, arba nelaimi. Dabar klausimas, ar reikia baigti politinę karjerą, ar ją tęsti“, – LRT.lt kalbėjo A. Paulauskas.
Jis teigė ketinantis atsakyti į šį klausimą per pusmetį: „Nesu visiškai atitrūkęs nuo politikos – bendrauju su kitais politikais, pasikalbame, kažką pasvarstome. Tik klausimas, ar ir kada reikia pradėti aktyvesnius veiksmus.“
A.Paulausko teigimu, mažiausiai jį domintų savivaldybių tarybų rinkimai. „Bet, matot, politika – ne tik rinkimai. Tai yra darbo rezultatas – iki rinkimų turi padaryti kažkokius darbus, nešti savo idėją“, – aiškino A. Paulauskas.
Buvęs parlamentaras teigė sulaukęs pasiūlymų iš kitų partijų, tačiau jų priimti nenorėjęs. Pasak A. Paulausko, šiandien partinis kelias patiria krizę.
„Pastarieji rinkimai Lietuvoje ir kitur rodo, kad griežtos apibrėžtos narystės nereikėtų siekti. Svarbu ideologinis pagrindas, ką judėjimas ar žmonių grupė nori pasakyti. Tai – daug svarbiau nei struktūros. Būkime atviri, partijos šiandien yra keiksmažodis. Jei rinkimuose dalyvauja nepartinis politikas, jis turi pranašumą. Nors partijos yra politinio proceso dalyvės ir be jų šį procesą būtų sunku įsivaizduoti, jis turi keistis, ieškoti naujų formų ir išraiškos būdų. Tai, kas jau buvo, ko gero, ateities neturi“, – dėstė A. Paulauskas.
Kaip pavyzdį A. Paulauskas pateikė visuomeninius rinkimų komitetus, kurie puikiai pasirodė per savivaldybių tarybų rinkimus.
„Visuomeniniai rinkimų komitetai gali laisviau elgtis. Susikūrė rinkimams komitetas, o kituose rinkimuose jo gali ir nebūti. O partija išlieka, toliau turi atsakomybę. Reikia žiūrėti į naujų žmonių poreikį – jei partijos nebūtų ištiktos tokios krizės ar taip susikompromitavusios, būtų galima vystyti partinę sistemą, bet šiandien, matyt, reikia derinti laisvumą ir apibrėžtumą, ieškoti balanso“, – kalbėjo buvęs parlamentaras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nerimas po skandalo: prašom visuomenės duoti daugiau pinigų, bet patys keliam abejonių
Dėl skandalingo Krašto apsaugos ministro atsistatydinimo opozicijos atstovai atsisakė dalyvauti premjerės Ingridos Šimonytės organizuotame susitikime dėl gynybos finansavimo. Aiškina nematantys prasmės, o ir galimybę rasti sutarim...
-
L. Kasčiūnas įvardijo pirmą darbą naujam krašto apsaugos ministrui
Į krašto apsaugos ministrus siūlomas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad pirmasis naujojo Krašto apsaugos ministerijos vadovo darbas būtų grąžinti opoziciją į derybas dėl gynybos f...
-
Premjerė pateikė L. Kasčiūno kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus28
Premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui oficialiai pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus. ...
-
A. Anušauskas: kas begali būti aiškiau?9
Atsistatydinantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako nematantis savęs Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovo pareigose. ...
-
Seimo pirmininkė apie rengiamą nepasitikėjimo kancleriu procedūrą: yra labai rimtas signalas3
Daugiau kaip pusės parlamentarų nepasitikėjimas Seimo kancleriu Modestu Gelbūda yra „labai rimtas signalas“, ketvirtadienį rengiama nepasitikėjimo procedūra, patvirtino parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. ...
-
Dėl J. Šiugždinienės pareigų – naujas pasiūlymas3
Konservatorių frakcija į Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkus siūlo buvusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę. ...
-
Prezidento patarėjas įvardijo L. Kasčiūno privalumus13
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad į krašto apsaugos ministrus vietoj atsistatydinančio Arvydo Anušausko siūlomas parlamentaras Laurynas Kasčiūnas turi privalumų, kadangi yra susipažinęs su krašto apsaugos sistemos ak...
-
V. Čmilytė-Nielsen: A. Anušauskas neatsakingai metė šešėlį ant Seimo5
Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje prakalbęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neatsakingai metė šešėlį ant Seimo. ...
-
Švietimo ministras Seime aiškinsis dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų1
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas antradienį Seime pristatys rezonansą sukėlusią situaciją, susijusią su vienuoliktokų tarpiniais patikrinimais. ...
-
Prezidentas G. Nausėda su komanda dirbs Visagine
Prezidentas Gitanas Nausėda su patarėjais antradienį dirbs Visagine. ...