Galvosūkis įstatymų leidėjams: kaip pateisinti vaiko nedalyvavimą pamokose?

Švietimo įstatyme siūloma numatyti, kad  argumentuotai pateisinti vaiko nedalyvavimą pamokose galima „dėl vaiko ligos, šeimos nario ar artimo giminaičio netekties, kitų rimtų priežasčių“. Tai siūlančias Švietimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė „valstietė“ Asta Kubilienė.

„Būtinybė  įstatyme įtvirtinti  tėvų teisę pateisinti vaikų nedalyvavimą pamokose dėl svarbių priežasčių aktualizavosi Sveikatos apsaugos ministerijai pakeitus pažymos formą dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją ir nusprendus atsisakyti šios pažymos išdavimo pateisinti vaikų pamokų praleidimui dėl ligos. Iki šiol Švietimo įstatyme tėvų teisė pateisinti vaikų praleistas pamokas dėl svarbių priežasčių nebuvo įtvirtinta, taip pat įstatymas nenumatė svarbių priežasčių sąrašo“,– sako Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė A. Kubilienė.

Pagal galiojantį Švietimo įstatymą tėvai turi pareigą užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą – „tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą; jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsdami informuoti mokyklą“. Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad  „mokinys privalo lankyti mokyklą“. 

„Todėl nenumačius įstatyme tėvų teisės pateisinti vaikų nedalyvavimą pamokose dėl svarbių priežasčių, neįtvirtinus pavyzdinio svarbių priežasčių sąrašo, galima konstatuoti, kad įstatyme yra reguliavimo spraga“,– sako A. Kubilienė.

Neįtvirtinus pavyzdinio svarbių priežasčių sąrašo, galima konstatuoti, kad įstatyme yra reguliavimo spraga.

Ji taip pat siūlo papildyti dabar galiojančią Švietimo įstatymo nuostatą, kuri suteikia teisę tėvams reikalauti, kad vaikui būtų teikiamas geros kokybės ugdymas.

Įstatyme siūloma nustatyti, kad tėvai (globėjai ir rūpintojai) turi teisę reikalauti, kad, nepažeidžiant vaiko ir tėvų (globėjų, rūpintojų) sąžinės laisvės ir tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės nevaržomai rūpintis savo vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, vaikui būtų teikiamas geros kokybės ugdymas.

„Valstybės teikiamas privalomas švietimas turi būti ideologiškai neutralus, o srityse, kuriose nėra galima išvengti dorovinių ir moralinių temų, privalo būti gerbiama mokinių bei jų tėvų (globėjų, rūpintojų) sąžinės ir religijos laisvė“,– sako A. Kubilienė.

Parlamentarė tikisi, kad priėmus šias pataisas bus sustiprintos teisinės prielaidos užtikrinti tėvų ir vaikų sąžinės ir religijos laisvės įgyvendinimą švietimo sistemoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

aha

aha portretas
Tai tipo kai neskiepyti ir netestuoti vaikai negalės eit į mokyklą- juos paprasčiausiai atims. Pamažu vis žingsniuojam link susinaikinimo.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių