- Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas vėl ėmė svarstyti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą. Vienas jo teikėjų, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas nemano, kad Lietuvos lenkai masiškai puls keisti pasus ir rašyti juose pavardes nelietuviškai.
„Tai daugiausia liečia Lietuvos pilietes, ištekėjusias už užsieniečių ir negalinčių dokumentuose rašyti originalios vyro pavardės. Vien dėl to moterys netgi atsisako Lietuvos pilietybės“, – sako jis. Apie tai ir apie naujausią įstatymo versiją – pokalbis su G. Kirkilu.
– Pone Kirkilai, dėl šio įstatymo buvo daug diskusijų. Pasisakė ir Konstitucinis Teismas, ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Dabartinį projektą palaiko 70 Seimo narių ir jame siūlomi viso labo du atvejai, kada pavardėse galima rašyti „q“, „x“ ir „w“. Ar tai jau atitinka geros valios rodymą Lenkijai ir daugkartinius Lietuvos įsipareigojimus Lenkijos vadovams?
– Lietuvos ir Lenkijos dvišalėje sutartyje yra tokie įsipareigojimai. Lietuviai, gyvenantys Lenkijoje, turi teisę rašyti vardus ir pavardes dokumentuose lietuviškais rašmenimis. Jie naudoja visus ženklus.
– Taip, lietuviai Lenkijoje vardus ir pavardes paso pirmame puslapyje gali rašyti su raidėmis „ė“, „š“, „č“ .
Buvo piketas prie Seimo ir kažkas pasakė, kad mes neva traukiame lenkišką kultūrą. Tačiau lenkiška kultūra Lietuvoje jau seniai yra. Ar mums išmesti Adamą Mickiewiczių iš vadovėlių?
– Mūsų pirmas žingsnis būtų tam tikras pripažinimas, kad Lietuvos lenkai taip pat turi teisę į raides. Konstitucinis Teismas 2014 metais išaiškino, kad atskirais atvejais, suderinus su Valstybine lietuvių kalbos komisija, taip galima padaryti.
– Prašysite dar vienos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados dėl to?
– Manau, kad nebereikia, nebent tą padarys Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kai bus svarstymas jame. Be to, galbūt prezidentė pasikvies šią komisiją, kai Seimas priims įstatymą ir prezidentei reikės jį pasirašyti.
– Jūsų nuomone, ar dar reikėtų išvados?
– Mano nuomone, išvados jau yra.
– Projekte teigiama, kad jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė. Bet turbūt daugeliui aišku, kad beveik visi Lietuvoje gyvenantys lenkai, turintys pavardėse minimas raides, jas galėtų taip ir rašyti – daugiausia su „w“. Kodėl jie dar turi įrodinėti?
– Jūs teisus. Aš jau nekalbu, kad 1938 metais Antanas Smetona išleido tokį įsakymą ir leido rašyti pavardes su „w“ nepaisant, kad Vilniaus kraštas buvo dar okupuotas. Kodėl dar reikia įrodinėti? Nes yra labai daug nepasitikėjimo priimant šį įstatymą, todėl mes ir patiksliname šaltinius. Dabar siekiama įteisinti du šaltinius – arba santuoka su užsieniečiu, arba įrodymas, kad asmuo arba jo protėviai turėjo kitos šalies pilietybę.
– O jeigu asmuo tokių įrodymų neras?
– Manau, kad ras.
– Bažnytinės knygos bus didžiosios gelbėtojos?
– Neabejoju, kad taip ir bus.
– Kitaip tariant, nereikės seno paso, gimimo liudijimo ar kažkokių kitų valstybės institucijų išduotų dokumentų, gali tikti ir nuorašas iš bažnyčios archyvų?
– Sovietmečiu daugelis dokumentų dingo. O sovietinis pasas buvo kaip tik toks, kokį dabar siūlo dalis konservatorių, parengusių alternatyvų įstatymo projektą.
– Alternatyvų projektą parengė ir pasirašė buvęs užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Stasys Šedbaras ir keli kiti konservatoriai. Tačiau jūsų teiktą įstatymo projektą pasirašė Gabrielius Landsbergis, Emanuelis Zingeris, Andrius Kubilius, Mykolas Majauskas. Matyti, kad nėra vieningos nuomonės šioje partijoje?
– Manau, kad kolegos konservatoriai gudrauja. Ir Andrius Kubilius, ir Emanuelis Zingeris supranta šio įstatymo reikšmę, bet kartu konservatoriai nori išlikti tautiniais politikais, nors šis įstatymas nieko bendra neturi nei su lietuvių kalba, nei su jos abėcėle. Manau, kad Tėvynės sąjunga žaidžia žaidimą, kad jų pozicija nebūtų visai aiški iki galo.
– Dalis konservatorių nuogąstauja, kad suteikus galimybę rašyti pavardes su lotyniškais rašmenimis, gali atsirasti ir kitų reikalavimų. Pasak Lauryno Kasčiūno, po to prasidės vietovardžiai, antra valstybinė kalba tam tikrame regione, po to dar koks nors ypatingas regiono statusas ir pan. Ką manote?
– Reikalavimai gali būti, bet jiems nėra jokio pagrindo. O dėl šio įstatymo mes turime pagrindą – yra tarpvalstybinė Lietuvos ir Lenkijos sutartis, žodiniai prezidentų Algirdo Brazausko ir Valdo Adamkaus pažadai. Delsimas priimti įstatymą sukėlė didelę įtampą Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Šiandien mūsų strateginė partnerystė yra netgi svarbesnė nei tuo metu, kai lenkai advokatavo mums stojant į NATO. Nes tuo metu dar nebuvo tiek energetikos, infrastruktūros dalykų net nekalbant apie saugumą.
– Galų gale tai bus patikrinimas, kiek Lietuvos lenkų norės rašyti pavardę pase lotyniškais rašmenimis. Turbūt tai nebus masinis dalykas, ką apie tai manote?
– Manau, kad tai nebus masinis reiškinys. Kur kas daugiau bus moterų lietuvių, ištekėjusių už užsieniečių. Jau dabar iš ambasadų Vokietijoje, Švedijoje gauname žinių, kad Lietuvos pilietės atsisako Lietuvos pilietybės vien dėl to, kad negali rašyti savo vyro pavardės originalo kalba. Pavyzdžiui, Vokietijoje kai kurios moterys buvo netgi apkaltintos dokumentų klastojimu.
– Įstatymą pasirašė 70 Seimo narių. Suprantu, kad neturite abejonių, kad šis įstatymas bus priimtas?
– Taip. Tai yra mūsų požiūris į tautines bendrijas, tai taip pat Lietuvos piliečiai. Nors jie kartais aštriai pasisako, bet juk taip yra visada. Yra ir europietiška tradicija turėti tam tikrą jautresnį požiūrį į tautines mažumas. Kita vertus, ir mūsų istorija tokia. Ar ne kunigaikštis Gediminas pakvietė į Vilnių įvairias tautas? Turėjome tradicijas, visi draugiškai gyvenome, tautos įnešė didžiulį įnašą į mūsų kultūrinį gyvenimą. Buvo piketas prie Seimo ir kažkas pasakė, kad mes neva traukiame lenkišką kultūrą. Tačiau lenkiška kultūra Lietuvoje jau seniai yra. Ar mums išmesti Adamą Mickiewiczių iš vadovėlių?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
Prezidento posto siekiantis I. Vėgėlė VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto siekiančio Igno Vėgėlės atstovai ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
V. Bakas: Seimo komisijos narių klausimai sukėlė tarnybų vadovų isteriją
Seimo tyrimas dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pateiktos informacijos apie žvalgybos tarnybos galbūt atliktą paslaugą kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai ir tyrėjų klausimai sukėlė tirtų institucijų vadovų isteri...
-
STT nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje17
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. ...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Nepavyko išrinkti naujo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko4
Opozicijos atstovams nedalyvavus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje, o Laisvės partijos frakcijos nariui Vytautui Mitalui nebalsavus, ketvirtadienį nepavyko išrinkti naujo pirmininko. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis9
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
G. Kniukšta traukiasi iš prezidento rinkimų2
Gintautas Kniukšta nedalyvaus šalies prezidento rinkimuose. ...
-
Premjerė teigė norinti pamatyti įslaptintą Seimo komisijos medžiagą2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad prieš apsispręsdama, ar palaikyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas, norėtų susipažinti su jos surinkta, bet įslaptinta medžiaga. ...