G. Kirkilas įvertino konservatorių istorinio teisingumo paieškas

Eltos kalbinti politikai pernelyg nesistebėjo konservatorių Audroniaus Ažubalio bei Lauryno Kasčiūno teiktu projektu ir sutarė, kad tokiomis iniciatyvomis konservatoriai pirmiausiai siekia mobilizuoti rinkėjus.

Tačiau, vertindami konservatorių deklaruojamą istorinio ir moralinio teisingumo siekį, nesutaria. Vieni, negailėdami kritikos konservatorių iniciatyvai, žarstė kaltinimus, pasak jų, savas biografijas slepiantiems konservatoriams, kiti - palaikė pristatytą idėją ir tvirtino, kad visuomenė turi teisę žinoti, kas praeityje buvo kas.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) lyderis Gediminas Kirkilas „ritualiniu įstatymu“ pavadino trečiadienį pristatytą konservatorių užmojį. Pasak jo, yra keli įstatymo projektai, kuriuos konservatoriai periodiškai teikia Seimui. Tarp tokių įstatymų, aiškino G. Kirkilas, yra ir siekis suteikti prezidento statusą Vytautui Landsbergiui.

„Tai čia konservatoriai tiesiog užpildo propagandinį vakuumą. Šiuo metu jie neturi jokių kitų idėjų“, - teigė LSDDP pirmininkas ir retoriškai klausė, kodėl būdami valdžioje konservatoriai nerodė panašių iniciatyvų.

Tai čia konservatoriai tiesiog užpildo propagandinį vakuumą. Šiuo metu jie neturi jokių kitų idėjų.

Politiko nuomone, įstatymu siūlomas LKP įvardinimas nusikalstama organizacija bei įpareigojimai politikams viešinti savo biografijos faktus yra neprasmingi. Sovietiniais laikais LKP Centro komiteto Kultūros skyriaus instruktoriumi dirbęs G. Kirkilas tikino, kad jis ir be įstatymo nurodo visus savo biografijos faktus.

Tačiau, abejojo politikas, ar tą patį daro visi konservatoriai.

„Aš, pavyzdžiui, aiškiai esu viską parašęs savo biografijoje ir to neslepiu. Bet man atrodo, kad daugelis konservatorių nuslepia savo buvusį partiškumą. Pas juos yra labai daug apsimetusių, kurie nedeklaruoja savo biografijos“, - aiškino politikas, pridurdamas, kad tarp LSDDP narių yra daugiausiai tų, kurie kūrė savarankišką LKP.

Buvęs G. Kirkilo bendražygis, Lietuvos socialdemokratų partijos narys Algirdas Sysas antrino LSDDP lyderio teiginiams.

Jis labai skeptiškai įvertino konservatorių iniciatyvą ir neabejodamas tvirtino, kad šį žingsnį TS-LKD nariai žengė tik dėl to, kad artėja rinkimai.

„Rinkimai artėja, telkia savo rinkėjus po antikomunistinėmis ir antirusiškomis vėliavomis. Čia yra tradicija, ypač pono Ažubalio ir pono Kasčiūno“, - aiškino socialdemokratas.

Politikas abejojo, ar apskritai šis įstatymas pasieks svarstymo stadiją ir pabrėžė, kad konservatoriai naudojasi žmonėmis, kurie, pasak jo, patologiškai neapkenčia kairiųjų.

Tuo tarpu LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas buvo kitokios nuomonės. Nors LSDP lyderis teigė, kad konservatorių sumanymas yra gerokai pavėlavęs, visgi nieko blogo konservatorių iniciatyvoje neįžvelgė.

„Mėginimas priimti tokį įstatymą nėra iš principo blogas. Jei priimto įstatymo pagrindu nebus diskriminuojami piliečiai ir tai ir nesukels papildomų juridinių pasekmių, manau, kad kažkokios žalos neturėtų būti“, - samprotavo G. Paluckas.

Tačiau socialdemokratas neatmetė ir tam tikrų rizikų. LSDP pirmininkas būgštavo, kad užsimojus įgyvendinti istorinį teisingumą ir tai darant neatsargiai, nusikaltėliais gali būti įvardinti pusė Sąjūdžio narių, anksčiau priklausiusių LKP.

„Svarbu nusikalstama nepripažinti tos LKP dalies, kuri kartu su Sąjūdžiu Lietuvą atvedė į nepriklausomybę. Tad konservatoriai užsimoję kirviu prieš dabar aktualiuosius politikus, gali priskaldyti labai rimtų malkų atgaline data. Čia labai atsargiai reikia žiūrėti, nes pusę Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių išvadinsime nusikaltėliais“, - kalbėjo G. Paluckas.

Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas taip pat nebuvo prieš konservatorių iniciatyvą. Pasak jo, svarbu žinoti tai, kas buvo kas, nes, aiškino E. Gentvilas, nemažai politikų, anuomet buvusių aktyviais komunistais, šiandien mėtosi antikomunistiniais lozungais.

„Aš nesu už tai, kad gaudytume raganas, tačiau istorinis teisingumas galėtų būti parodytas“, - apibendrino E. Gentvilas.

ELTA primena, kad trečiadienį A. Ažubalis ir L. Kasčiūnas pristatė įstatymo projektą, kuriuo siekiama pripažinti LKP nusikalstama organizacija ir įpareigoti buvusius LKP narius, siekiančius renkamų politinių postų ar valstybės tarnautojo bei diplomatinių pareigų, apie savo biografijos faktus informuoti visuomenę.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti prievolę, kad savo kandidatūrą Prezidento, Seimo, savivaldybių, mero ar Europos Parlamento rinkimuose keliantys buvę LKP nariai apie savo buvusią priklausomybę turėtų viešai paskelbti.

Projekte taip pat numatyta, kad analogiškai elgtis turėtų ir asmenys, dalyvaujantys diplomatinės ar valstybės tarnybos konkursuose. Siūlomame įstatyme nurodoma, kad tokie asmenys į savo gyvenimo aprašymą turėtų įtraukti buvusią priklausomybę LKP struktūroms.

Įstatymo projektą pristatę Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai L. Kasčiūnas ir A. Ažubalis pabrėžė, kad šia įstatymo iniciatyva, pirmiausia, siekiama viešumo, istorinio ir moralinio teisingumo.