Eskpremjeras A. Butkevičius apklaustas „MG Baltic“ byloje

„Taip, paprastu liudytoju buvau apklaustas dviem klausimais“, – BNS trečiadienį sakė A.Butkevičius.

Jis teigė, kad teisėsaugos pareigūnus domino Vilniuje svarstomo statyti Jono Basanavičiaus paminklo peripetijos ir kelio Vilnius – Utena projektas.

Pasak politiko, tyrėjai iš STT klausė, ar jis nepatyrė spaudimo, kai Vyriausybėje buvo sprendžiamas klausimas dėl paminklo parinkimo vietos.

A.Butkevičius sakė, jog „MG Baltic“ valdybos narys Romanas Raulynaitis, pats šioje byloje apklaustas kaip specialusis liudytojas, 2015 metais prašė Vyriausybėje priimti Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorę Birutę Kulnytę.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Vyriausybei vadovavo 2012 – 2016 metais.

„Aš jiems pasakiau, kad Raulynaitis manęs 2015 metais prašė, kad aš priimčiau Kulnytę. Bet pats Raulynaitis tame susitikime, kuris vėliau vyko, buvo labai pasyvus“, – kalbėjo A.Butkevičius.

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė siekė, kad J.Basanavičiaus paminklas stovėtų K.Sirvydo skvere. Šioje byloje STT liudijęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius buvo viešai užsiminęs, jog „MG Baltic“ atstovai buvo perspėję, kad nepastačius paminklo K.Sirvydo skvere, jis bus užstatytas pastatais.

2016 metų kovą Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė, kad J.Basanavičiaus paminklas turi stovėti prie Vilniaus filharmonijos.

Kelias Vilnius – Utena

Žiniasklaida pernai skelbė, kad teisėsauga siekia ištirti, ar „MG Baltic“ bandė papirkti politikus ir pareigūnus, siekdamas gauti didelės vertės užsakymą rekonstruoti kelią Vilnius – Utena.

Seimas 2015 metų pabaigoje pritarė 170 mln. eurų vertės kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijai viešos ir privačios partnerystės (PPP) būdu, tačiau rangos konkursas iki šiol nėra paskelbtas. Kelių direkcija tikisi tai padaryti pirmąjį šių metų pusmetį.

Spaudimas man nebuvo daromas dėl to, kad aš jau tikėjausi, kad to projekto nebus pagal koncesiją. Projektinė kaina buvo per aukšta ir kada svarstymai persikėlė į Seimą, diskusijos ten vyko paremtos ne logika ir skaičiavimais, o emocijomis.

„Dar vienas klausimas buvo tas garsusis Vilnius – Utena kelias. Manęs klausė, ar aš nesulaukiau spaudimo iš kai kurių kelių tiesimo įmonių“, – sakė A.Butkevičius.

„Spaudimas man nebuvo daromas dėl to, kad aš jau tikėjausi, kad to projekto nebus pagal koncesiją. Projektinė kaina buvo per aukšta ir kada svarstymai persikėlė į Seimą, diskusijos ten vyko paremtos ne logika ir skaičiavimais, o emocijomis“, – pridūrė jis.

Vienas Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovų Daivis Zabulionis neseniai buvo atleistas iš pareigų, Susisiekimo ministerijai gavus teisėsaugos informacijos apie neskaidrius jo ryšius su politinės korupcijos byloje įtarimų sulaukusiu „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu ir buvusiu statybos bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininku Nerijumi Eidukevičiumi.

STT duomenimis, R.Kurlianskio ir N.Eidukevičiaus pastangomis bei daryta įtaka to meto politikams D.Zabulionis prieš metus paskirtas į Automobilių kelių direkcijos vadovybę, patikint jam kuruoti viešuosius pirkimus. LAKD vadovas Egidijus Skrodenis praėjusią savaitę BNS pripažino, jog D.Zabulionio skyrimas į pavaduotojus derintas su tuometiniu susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičium, D.Zabulionį rekomendavęs ir premjero patarėjas susisiekimo klausimais D.Jarmantavičius.

Teisėsauga taip pat turi duomenų, kad „MG Baltic“ buvo suinteresuotas buvusio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos išlaikymu poste.

Buvęs premjeras A.Butkevičius teigė, kad reikalų su verslininkais būdamas ministru pirmininku neaptarinėjo.

„Premjerui susitikinėti su verslininkais, kurie turi interesus, man būtų iš viso neprotinga“, – sakė socialdemokratų lyderis.

Politikas taip pat sakė neturintis žinių, kad įtaką Vyriausybei „MG Baltic“ galėjo daryti per patarėją susisiekimo klausimais Darių Jarmantavičių.

„Jeigu jis (D.Jarmantavičius) būtų kažkokiems sprendimams tarpininkavęs, jis būtų atleistas iš darbo“, – teigė A.Butkevičius.