- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) siūlo Lietuvai leisti kandidatuoti į parlamentą dvigubą pilietybę turintiems asmenims. Tokia rekomendacija pateikta organizacijos Žmogaus teisių ir demokratinių institucijų biuro, vertinusio praėjusių metų spalį vykusius Seimo rinkimus, ataskaitoje.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas rekomendaciją sieja su Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 metų sprendimu byloje prieš Moldovą.
„Tokia rekomendacija atsirado, kai vienas moldavas laimėjo Europos Žmogaus Teisių Teisme bylą prieš Moldovą dėl rumuniškos pilietybės. Moldavai leido rumunišką pilietybę praktiškai visiems be apribojimų įsigyti, bet kandidatavimas buvo ribojimas“, – BNS sakė Z.Vaigauskas.
Lietuvoje kandidatuoti į Seimą turint dvigubą pilietybę draudžia Konstitucija, nors, kaip pažymi Z.Vaigauskas, iki 1998 metų Konstitucinio Teismo nutarimo buvo susiklosčiusi kitokia praktika.
„Lietuvoje kandidatuoti turint dvigubą pilietybę dabar draudžia Konstitucija, bet buvo doktrina, kurią nustatė Aukščiausiasis Teismas Kazio Bobelio byloje, tai buvo 1992 metais, kai K.Bobeliui bandė uždrausti tapti Seimo nariu, bet LAT pasisakė, kad nėra jokios problemos, kad jis turi JAV pilietybę, jei jis VRK patvirtina, kad laikysis Lietuvos pilietybės. Ir taip K.Bobelis buvo Seimo nariu, ir dar keletas kandidatų, iki 1998 metų“, – pasakojo Z.Vaigauskas.
Doktrina pasikeitė, kai 1997 metais kandidatuoti į prezidentus siekė JAV lietuvė Liucija Baškauskaitė. Priešingai nei prezidento rinkimuose irgi dalyvavęs K.Bobelis, ji atsisakė pasirašyti raštą, kad atsisako JAV pilietybės, ir nebuvo registruota kandidate. L.Baškauskaitė sprendimą apskundė teismui, bet bylą pralaimėjo. Grupė Seimo narių tuomet kreipėsi į KT dėl rinkimų įstatymų atitikties Konstitucijai
Kreipimąsi nagrinėjęs Konstitucinis Teismas 1998 metų lapkričio 11 dienos nutarime paskelbė, kad bet kokie politinio pobūdžio įsipareigojimai užsienio valstybei – tiek kylantys iš formaliai duotos priesaikos ar pasižadėjimo, tiek atsirandantys kaip politinė pareiga ar politinio lojalumo reikalavimas, susijęs su kitos valstybės pilietybės turėjimu, turėtų būti traktuojami kaip pasižadėjimas užsienio valstybei.
Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad svarbiausias būdas konstitucinei sąlygai – būti „nesusijusiam priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“ – įvykdyti yra užsienio valstybės pilietybės atsisakymas, ir nuo to laiko neatsisakius kitos valstybės pilietybės kandidatuoti į Seimą draudžiama.
Konstitucijos 56 straipsnis nustato reikalavimą, kad Seimo nariu gali būti renkamas tik toks Lietuvos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei.
„Konstitucinis Teismas iš esmės nustatė, kad net kalbos negali būti, kas turi dvigubą pilietybę, yra susijęs priesaika ir pasižadėjimu su kita valstybe, ir nebegali būti kandidatas. Nuo to laiko pasikeitė doktrina, ir nuo to laiko išeivijos atstovai nebeteko teisės būti Seimo nariais“, – nutarimą komentavo Z.Vaigauskas.
Pasal VRK vadovo, norint įgyvendinti ESBO rekomendaciją, reikėtų keisti Konstituciją: „Aš labai abejoju, kad Konstitucinis Teismas be Konstitucijos pakeitimo savo doktriną kaip nors pakeistų“.
Buvęs Konstitucijos Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius sako, kad tokios ESBO rekomendacijos įgyvendinimas neįmanomas dėl Konstitucijoje įrašyto reikalavimo kandidatams nebūti priesaika susijusiems su kita valstybe.
„Nėra kokių nors tarptautinių teisės normų, kurios nustatytų, kokie asmenys gali būti renkami, yra bendrieji principai, kad turi būti nustatytas toks reguliavimas, kad rinkėjai turėtų galimybę išsirinkti savo atstovybę. Konstitucinis Teismas yra nagrinėjęs šį klausimą ir pasisakė, kad asmuo, kuris turi kitos valstybės pilietybę, negali būti renkamas Seimo nariu“, – BNS sakė V.Sinkevičius.
„Mūsų Konstitucija iš asmens reikalauja ištikimybės Lietuvos Respublikai. Negali asmuo tuo pačiu metu būti ištikimas dviem valstybėms, tarkime, asmuo Lietuvos pilietis ir Rusijos pilietis. Jei jis taptų mūsų parlamento nariu, kokios tautos, valstybės interesams jis atstovautų? Tokia konstitucinė norma, o rekomendacija – tik rekomendacija, ji neįpareigoja Lietuvos keisti Konstituciją“, – argumentavo V.Sinkevičius.
Konstitucinės teisės ekspertas nesiėmė teoriškai svarstyti, kiek reali būtų iniciatyva keisti Konstituciją pagal ESBO rekomendaciją.
„Sunku pasakyti, kaip teoriškai būtų, bet kol kas Konstitucinio Teismo nutarimas labai aiškiai pasako“, – reziumavo teisininkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Opozicinę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakciją paliko Z. Streikus
Opozicinę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakciją paliko Zenonas Streikus, antradienį pranešta per Seimo posėdį. ...
-
Kandidatu į NSGK pirmininko postą laikomas A. Pocius: dar niekas su manimi apie tai nekalbėjo1
Kandidatu į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko postą laikomas konservatorius Arvydas Pocius sako, kad tiesiogiai tokio pasiūlymo kol kas nėra sulaukęs. ...
-
I. Šimonytė: A. Anušausko teiginiai apie korupciją galėjo būti neteisingai suprasti3
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad atsistatydinančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teiginiai apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje galėjo būti neteisingai suprasti. ...
-
Nerimas po skandalo: prašom visuomenės duoti daugiau pinigų, bet patys keliam abejonių5
Dėl skandalingo Krašto apsaugos ministro atsistatydinimo opozicijos atstovai atsisakė dalyvauti premjerės Ingridos Šimonytės organizuotame susitikime dėl gynybos finansavimo. Aiškina nematantys prasmės, o ir galimybę rasti sutarim...
-
L. Kasčiūnas įvardijo pirmą darbą naujam krašto apsaugos ministrui5
Į krašto apsaugos ministrus siūlomas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad pirmasis naujojo Krašto apsaugos ministerijos vadovo darbas būtų grąžinti opoziciją į derybas dėl gynybos f...
-
Premjerė pateikė L. Kasčiūno kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus57
Premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui oficialiai pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus. ...
-
A. Anušauskas: kas begali būti aiškiau?13
Atsistatydinantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako nematantis savęs Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovo pareigose. ...
-
Seimo pirmininkė apie rengiamą nepasitikėjimo kancleriu procedūrą: yra labai rimtas signalas3
Daugiau kaip pusės parlamentarų nepasitikėjimas Seimo kancleriu Modestu Gelbūda yra „labai rimtas signalas“, ketvirtadienį rengiama nepasitikėjimo procedūra, patvirtino parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. ...
-
Dėl J. Šiugždinienės pareigų – naujas pasiūlymas4
Konservatorių frakcija į Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkus siūlo buvusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę. ...
-
Politinio absurdo drama pagal konservatorių receptą6
Pirmadienis išaušo tebesklindant sąmokslo teorijoms, kodėl krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nutarė atsistatydinti. Vakar padaugėjo ne aiškumo, o politinio šaršalo ir įtarimų. ...