- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) siūlo Lietuvai leisti kandidatuoti į parlamentą dvigubą pilietybę turintiems asmenims. Tokia rekomendacija pateikta organizacijos Žmogaus teisių ir demokratinių institucijų biuro, vertinusio praėjusių metų spalį vykusius Seimo rinkimus, ataskaitoje.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas rekomendaciją sieja su Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 metų sprendimu byloje prieš Moldovą.
„Tokia rekomendacija atsirado, kai vienas moldavas laimėjo Europos Žmogaus Teisių Teisme bylą prieš Moldovą dėl rumuniškos pilietybės. Moldavai leido rumunišką pilietybę praktiškai visiems be apribojimų įsigyti, bet kandidatavimas buvo ribojimas“, – BNS sakė Z.Vaigauskas.
Lietuvoje kandidatuoti į Seimą turint dvigubą pilietybę draudžia Konstitucija, nors, kaip pažymi Z.Vaigauskas, iki 1998 metų Konstitucinio Teismo nutarimo buvo susiklosčiusi kitokia praktika.
„Lietuvoje kandidatuoti turint dvigubą pilietybę dabar draudžia Konstitucija, bet buvo doktrina, kurią nustatė Aukščiausiasis Teismas Kazio Bobelio byloje, tai buvo 1992 metais, kai K.Bobeliui bandė uždrausti tapti Seimo nariu, bet LAT pasisakė, kad nėra jokios problemos, kad jis turi JAV pilietybę, jei jis VRK patvirtina, kad laikysis Lietuvos pilietybės. Ir taip K.Bobelis buvo Seimo nariu, ir dar keletas kandidatų, iki 1998 metų“, – pasakojo Z.Vaigauskas.
Doktrina pasikeitė, kai 1997 metais kandidatuoti į prezidentus siekė JAV lietuvė Liucija Baškauskaitė. Priešingai nei prezidento rinkimuose irgi dalyvavęs K.Bobelis, ji atsisakė pasirašyti raštą, kad atsisako JAV pilietybės, ir nebuvo registruota kandidate. L.Baškauskaitė sprendimą apskundė teismui, bet bylą pralaimėjo. Grupė Seimo narių tuomet kreipėsi į KT dėl rinkimų įstatymų atitikties Konstitucijai
Kreipimąsi nagrinėjęs Konstitucinis Teismas 1998 metų lapkričio 11 dienos nutarime paskelbė, kad bet kokie politinio pobūdžio įsipareigojimai užsienio valstybei – tiek kylantys iš formaliai duotos priesaikos ar pasižadėjimo, tiek atsirandantys kaip politinė pareiga ar politinio lojalumo reikalavimas, susijęs su kitos valstybės pilietybės turėjimu, turėtų būti traktuojami kaip pasižadėjimas užsienio valstybei.
Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad svarbiausias būdas konstitucinei sąlygai – būti „nesusijusiam priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“ – įvykdyti yra užsienio valstybės pilietybės atsisakymas, ir nuo to laiko neatsisakius kitos valstybės pilietybės kandidatuoti į Seimą draudžiama.
Konstitucijos 56 straipsnis nustato reikalavimą, kad Seimo nariu gali būti renkamas tik toks Lietuvos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei.
„Konstitucinis Teismas iš esmės nustatė, kad net kalbos negali būti, kas turi dvigubą pilietybę, yra susijęs priesaika ir pasižadėjimu su kita valstybe, ir nebegali būti kandidatas. Nuo to laiko pasikeitė doktrina, ir nuo to laiko išeivijos atstovai nebeteko teisės būti Seimo nariais“, – nutarimą komentavo Z.Vaigauskas.
Pasal VRK vadovo, norint įgyvendinti ESBO rekomendaciją, reikėtų keisti Konstituciją: „Aš labai abejoju, kad Konstitucinis Teismas be Konstitucijos pakeitimo savo doktriną kaip nors pakeistų“.
Buvęs Konstitucijos Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius sako, kad tokios ESBO rekomendacijos įgyvendinimas neįmanomas dėl Konstitucijoje įrašyto reikalavimo kandidatams nebūti priesaika susijusiems su kita valstybe.
„Nėra kokių nors tarptautinių teisės normų, kurios nustatytų, kokie asmenys gali būti renkami, yra bendrieji principai, kad turi būti nustatytas toks reguliavimas, kad rinkėjai turėtų galimybę išsirinkti savo atstovybę. Konstitucinis Teismas yra nagrinėjęs šį klausimą ir pasisakė, kad asmuo, kuris turi kitos valstybės pilietybę, negali būti renkamas Seimo nariu“, – BNS sakė V.Sinkevičius.
„Mūsų Konstitucija iš asmens reikalauja ištikimybės Lietuvos Respublikai. Negali asmuo tuo pačiu metu būti ištikimas dviem valstybėms, tarkime, asmuo Lietuvos pilietis ir Rusijos pilietis. Jei jis taptų mūsų parlamento nariu, kokios tautos, valstybės interesams jis atstovautų? Tokia konstitucinė norma, o rekomendacija – tik rekomendacija, ji neįpareigoja Lietuvos keisti Konstituciją“, – argumentavo V.Sinkevičius.
Konstitucinės teisės ekspertas nesiėmė teoriškai svarstyti, kiek reali būtų iniciatyva keisti Konstituciją pagal ESBO rekomendaciją.
„Sunku pasakyti, kaip teoriškai būtų, bet kol kas Konstitucinio Teismo nutarimas labai aiškiai pasako“, – reziumavo teisininkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada13
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti58
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...