ES vadovai rinksis į posėdį dėl aštrėjančios migrantų krizės

Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrams sprendžiant dėl 120 tūkst. pabėgėlių perskirstymo, Europos Vadovų Taryba gilinsis į Europą ištikusios migracijos krizės priežastis, sako prezidentės patarėjas užsienio politikos klausimais Renaldas Vaisbrodas.

„Labai svarbu pabrėžti, kad vadovai kalbės apie šios krizės priežastis“, - antradienį Žinių radijui sakė R.Vaisbrodas.

Pasak jo, ES vadovai posėdyje trečiadienį koncentruosis į išorinių ES sienų apsaugą, tarsis, kaip efektyviau priimti sprendimus dėl migrantų readmisijos. Taip pat Europos Vadovų Taryboje bus kalbama apie padėtį Vidurio Rytų regione, bendradarbiavimą su Turkija, Libanu ir Albanija ieškant sprendimų, kurie „leistų užtikrinti bėgančių nuo karo asmenų saugumą ir tuo pačiu leistų juos registruoti bei surasti jiems tinkamą būstą kaimyninėse valstybėse“.

„Tie, kurie bėga nuo karo, jie ieško saugumo, o saugumo reikia ieškoti arčiausiai namų, nes, pasikeitus padėčiai Sirijoje (...), tai leistų žmonėms sugrįžti į namus“, - teigė R.Vaisbrodas.

Prezidentės patarėjo teigimu, Lietuva nori matyti Europą būtent aktyviai sprendžiančią išorinių ES sienų apsaugą.

„Lietuva yra tuo suinteresuota kaip valstybė esanti prie išorinės Europos Sąjungos sienos“, - sakė jis.

Pasak R.Vaisbrodo, EVT Graikijos ir Italijos vadovai pristatys, kaip galima aktyviai įgyvendinti pabėgėlių perkėlimo procedūros. Lietuva taip pat pasirengusi prisidėti prie šio proceso, nurodė patarėjas.

ES vidaus reikalų ministrai antradienį antrą kartą bandys rasti sprendimą, kaip paskirstyti 120 tūkst. pabėgėlių. Anksčiau ES lygiu buvo sutarta dėl 40 tūkst. pabėgėlių, esančių Graikijoje ir Italijoje, perskirstymo.

Susumavus šiuos siūlymus, Lietuvai per dvejus metus tektų priimti 1105 pabėgėlių iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Valstybė sutinka priimti tokį skaičių atvykėlių.

Siūlymą perskirstyti 120 tūkst. pabėgėlių prieš savaitę svarsčiusi vidaus reikalų ministrų taryba jam nepritarė, kai perskirstymui pasipriešino kai kurios Vidurio ir Rytų Europos valstybės.

Europos Sąjunga susiduria su didžiausia migracijos krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Šiemet Viduržemio jūrą perplaukė jau daugiau negu 500 tūkst. žmonių, o beveik 3 tūkst. žuvo arba dingo pakeliui, tačiau Lietuva iki šiol nepritaria siūlymui sukurti nuolatinį privalomų kvotų mechanizmą, kuris automatiškai būtų taikomas ir ateityje. Lietuva pasisako už tai, kad kiekvienu atveju skirstant pabėgėlius išliktų šalių savanoriškumo principas.