E. Gentvilas apie pasibaigusį mokytojų streiką: padėtį išgelbėjo R. Masiulis

„Atėjo laikinasis ministras Masiulis, kuris prisipažino, kad jis sėdi ir klausosi. Mokytojams jau patinka, jau kažkas sėdi ir klausosi, nes Jurgita Petrauskienė nesėdėjo ir nesiklausė (...) Pagaliau pradedame kalbėti, bet susitarta nėra nieko. Nei kitų metų biudžete kas nors atsispindi, nei kas nors ilgalaikėje perspektyvoje yra sudėliota, tiesiog pradėjo kalbėti, o nebekeikti, tai čia yra pliusas Masiuliui“, - penktadienį ,,Žinių radijui“ sakė E. Gentvilas.

ELTA primena, kad trečiadienį tris savaites Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) praleidę mokytojai išsiskirstė namo. Neterminuotą švietimo darbuotojų streiką Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga paskelbė lapkričio 12 dieną. Jo piko metu streikavo per 1500 mokytojų.

Premjeras naudojasi A. Paleckiu

Premjeras naudojasi teisėsaugos pradėtu tyrimu dėl šnipinėjimo Rusijai, kad parodytų, kokiomis sudėtingomis sąlygomis tenka dirbti Vyriausybei, sako E. Gentvilas.

„Premjeras kuria platesnį kontekstą, kalbėdamas apie teisėtai išrinktos valdžios vertimą, destabilizavimą, (...) šneka apie perversmo grėsmes, dar įjungia konservatorių failą, Ivanovas sulaikomas, tada viskas pateikiama kaip kažkas vykstančio. Mano manymu, nieko čia ypatingo nevyksta. Tai yra premjero retorika, kuri reikalinga jam, parodyti, kokioje sudėtingoje situacijoje tenka valdyti valstybę ir Vyriausybę“, - „Žinių radijui“ kalbėjo E. Gentvilas.

Mano manymu, nieko čia ypatingo nevyksta. Tai yra premjero retorika, kuri reikalinga jam, parodyti, kokioje sudėtingoje situacijoje tenka valdyti valstybę ir Vyriausybę.

Pasak liberalo, valstybei kyla nemažai grėsmių, tačiau ne dėl šnipinėjimu Rusijai įtariamo Algirdo Paleckio, o greičiau dėl ekonominių, socialinių iššūkių, su kurias susiduria S. Skvernelis ir jo vadovaujama Vyriausybė.

Trečiadienį teisėsauga pranešė, kad dėl šnipinėjimo Rusijai yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai pareikšti visam tinklui asmenų. Tarp įtariamųjų - A. Paleckis. Pasak generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, įtariamieji taikėsi į jautriausias valstybei sritis, kaip Sausio 13-osios byla.

Vykdomas tyrimas, pasak E. Pašilio, yra išskirtinis tuo, kad Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijų užduotis vykdę asmenys yra susiję su kai kuriomis neparlamentinėmis partijomis. Jis pažymėjo, kad nėra duomenų, jog su tokia veikla būtų susijusios parlamentinės partijos.

Antradienį buvo sulaikytas ir Rusijos Federacijos pilietis, buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas. Jis buvo sulaikytas dėl kratos metu rasto ginklo. Trečiadienį V. Ivanovas paleistas.

Biudžetas suplanuotas pernelyg optimistiškai

Nepriklausomos Lietuvos istorijoje nebuvo nė vieno biudžeto, kuris sukrėstų visuomenę tiek gerąja, tiek blogąja prasme. Nes biudžetas - tai tik einamojo laikotarpio atspindys su tam tikrais finansinės atsargos saugikliais. Kitų metų biudžete galima rasti ir gerų, ir blogų dalykų, tačiau jis suplanuotas pernelyg optimistiškai, „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ kalbėjo Liberalų sąjungos pirmininkas.

„Tikrai niekas nesakys - prisimenate, praėjusiame tūkstantmetyje buvo toks fantastiškas biudžetas. Ne, niekada taip nėra buvę. Arba toks beviltiškas buvo biudžetas. Visuomenėje tai nesukelia didelio dėmesio. Kitų metų šalies biudžetas išskirtinis tuo, kad jį lydi mokesčių reforma, todėl tiek daug aistrų jis sukelia“, - mano E. Gentvilas.

Jam daugiausiai nerimo kelia tai, kad biudžete suplanuotas įplaukų mažėjimas, kurį turėtų atsverti valdžios pažadas, kad toliau tęsis ekonomikos augimas ir tęsis kova su šešėliu. Įplaukos iš šešėlio turėtų papildyti biudžeto spragas.

„Lieka tik tikėjimas. Tai, ką mes matome, kas yra paskirstyta (...), lieka tik tikėti, kad ekonomika augs ne tik Lietuvoje, bet visoje ES ekonominėje erdvėje ir kad kova su šešėliu bus sėkminga. O jeigu taip nebus, antroje metų pusėje atrandame biudžeto skylę“, - kalėjo jis.

Anot E. Gentvilo, valstybės biudžeto pajamų augimas yra perdėtai optimistiškas - numatomas augimas 16 proc. ir jeigu tų pinigų neatsiranda, tai metų viduryje reikės peržiūrėti biudžetą. „Žinių radijo“ pašnekovas mano, kad niekas nežino, kokio dydžio šešėlis ir kiek pinigų iš jo galima ištraukti.

Jeigu tai nepasiseka, tada gali prasidėti griežtų priemonių prieš verslą laikotarpis, kai biurokratinis aparatas sugebės išspausti, išsunkti verslą.

„Nesinorėtų, kad būtų „vagnoriškomis“ (1991-1992 ir 1996-1999 metais buvęs ministras pirmininkas Gediminas Vagnorius - ELTA) priemonėmis kišamasi į verslo kišenes ir pildomos biudžeto skylės, vien dėl to, kad jis pernelyg optimistiškai suplanuotas“, - sakė pašnekovas.

ELTA primena, kad gruodžio 11 d. Seime po balsavimo pritarta 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui.

Vyriausybės patobulintame projekte kitų metų biudžeto pajamos, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 10 mlrd. 590,2 mln. eurų.