E. Gentvilas apie apkaltą M. Basčiui: tai tėra būdas „numuilinti“ specialią komisiją

Jei įtarimai pasitvirtintų, Seimo nariai gali netekti mandato. Apie tai pokalbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ su socialdemokratu Algirdu Sysu, konservatoriumi Gabrieliumi Landsbergiu, liberalu Eugenijumi Gentvilu ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime nariu Povilu Urbšiu.

– Pone Sysai, antradienį jūsiškiai pasirašė dėl apkaltos Mindaugui Basčiui. Ar jūs gudraujate, matote kažkokią galimybę, kad Konstitucinis Teismas išteisins? Ar tikrai manote, kad reikia pradėti apkaltos procesą?

A. Sysas: Kodėl reikia gudrauti? Manau, kad Konstitucinis Teismas, jeigu tikrai yra padaryti nusižengimai, pripažins tai. Kodėl mes nutarėm pradėti tą apkaltos procesą? Pavasario sesijoje yra daug kitų darbų, o mes kartais nugrimztame į antraeilius dalykus, kuriam įvairias komisijas ir pradedam daug ginčytis. Šiuo atveju norime, kad būtų aiškumas, ir kuo greičiau.

– Bet jūs nelaikote šio klausimo antraeiliu?

A. Sysas: Kadangi aš ne pirmą kadenciją esu Seime, žinau, ką reiškia komisijų gausa, kurios atima begalę laiko ir dažniausiai iš to nebūna didelio efekto. Mes norime, kad tas procesas prasidėtų ir vyktų greitai. Mes Lietuvoje pradedame gyventi pažymomis. Ne faktais, o pažymomis.

– Suprantu, kad jūs pats nelabai tikite tuo, kas parašyta VSD pažymoje, nors už apkaltą pasirašėte.

A. Sysas: Aš labai norėčiau, kad mes gyventume demokratinėje valstybėje ir kiekvienas atsakytų už padarytus darbus. Todėl aš ir pasirašiau. Frakcijos nuomonė yra tokia. 

– Pone Urbšy, didžiausia frakcija Seime taip pat pasirašė už iniciatyvą iš karto pradėti apkaltos procesą, net nesudarant specialių komisijų, kurios nagrinėtų ar verta. Kodėl?

P. Urbšys: Jeigu yra nusprendžiama sudaryti specialiąją tyrimų komisiją – tai yra parengiamieji veiksmai apkaltai. Specialioji tyrimų komisija turi ypatingus įgaliojimus, nes visi asmenys, kurie būna apklausti, yra apklausti kaip liudininkai ir jeigu jie duoda melagingus parodymus, jie traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Ekspertų išvados yra rašytinės. Aš manau, kad jeigu mes iš tikrųjų norime išsiaiškinti, ar tai yra grėsmės valstybei, ar Seimo narys pažeidė Konstituciją ir saulužė priesaiką – mes tai ir turime padaryti.

– Iš to, kas nutekėjo žiniasklaidai, tai iš tiesų yra rimti kaltinimai. Tiek dėl atstovavimo Rusijos energetikos kompanijoms, tiek rūpinimasis netgi Astravo atominės elektrinės įvaizdžiu ir t. t. Gana ryžtingai veikia valdantieji, ar jūs čia matot kažkokią gudrybę, pone Landsbergi?

G. Landsbergis: Aš turiu pripažinti, kad matau meistrišką socialdemokratų šachmatų partiją. Pirmiausiai reikia pažiūrėti, ką yra pasakęs Konstitucinis Teismas. Jis pasakęs, kad jeigu mes kreiptumės dėl sulaužytos priesaikos, tai visi argumentai galiotų tik nuo tos dienos, kai Seimo narys davė priesaiką. Šiuo atveju – 2016 m. lapkričio 14 d. Tai reiškia, kad jeigu esančiuose dokumentuose tokių duomenų apie M. Basčio kontaktus su „Rosatom“ ar kitais Rusijos agentais po lapkričio 14 d. nėra, jeigu jų neatsiranda, tai reiškia kad ir apkalta žlunga.

– O jeigu yra? Jeigu buvo sisteminiai kontaktai ilgą laiką ir dabar, po priesaikos, dar buvo keli kontaktai? Vadinasi, galima vertinti visą kontekstą?

G. Landsbergis: Esate visiškai teisus. Tačiau iš tos informacijos, kuri yra viešojoje erdvėje, akivaizdu, kad kontaktai buvo ilgalaikiai ir dabartinė apkaltos komisija greičiausiai negalės aprėpti viso spektro. Dėl to mes ir siūlėme, kad pirmiausiai, kaip ir Rolando Pakso apkaltos atveju, būtų sukurta specialioji komisija, vadinamoji Sakalo komisija, kuri tada surinko visą įmanomą informaciją, išviešino visus duomenis ir tada suformulavo aiškų apkaltos kreipimosi tikslą.

– Jūs sakote, kad dabartinė apkaltos komisija, pagal paskutinę parlamentarų iniciatyvą, rūpinsis tik tais kontaktais ir tais įvykiais, kurie yra po priesaikos davimo, nes priešingu atveju kiti interesai jiems būtų net neteisėti?

G. Landsbergis: Yra gausybė galimybių, kaip sugriauti šitą procesą. Ir matant socialdemokratų tokį mielaširdišką norą dalyvauti šiame apkaltos procese, iš tikrųjų akivaizdu, kad jie ir griaus šią apkaltą tam, kad išteisintų Bastį, o ne apkaltintų jį.

Dabar gi bandoma šitą mūsų iniciatyvą nužudyti pasakant: „Oi, mes dar griežčiau ir principingiau vertinsime Bastį. Mes jam iš karto apkaltą ruošiame.

E. Gentvilas: reikia dekonstruoti šiuos socialdemokratų ir „valstiečių“ pjūvius dar kitu kampu. Konservatoriai ir liberalai pasirašė už tą specialiąją tyrimų komisiją. Kur atsiranda pavojus? Kad toje pirminėje komisijoje buvo numatyta galimybė tirti ne tik Mindaugo Basčio veiklą. Buvo galima paklausti, ar turite dokumentų, pavyzdžiui, apie Gentvilą? Ir VSD turėtų pateikti. Ar turite apie Ramūną Karbauskį? Turėtų pateikti. Dabar gi bandoma šitą mūsų iniciatyvą nužudyti pasakant: „Oi, mes dar griežčiau ir principingiau vertinsime Bastį. Mes jam iš karto apkaltą ruošiame.“ Tai ir yra būdas „numuilinti“ specialiąją komisiją, kad nebūtų pradėta tirti per daug tiek laike, tiek kitų asmenų atžvilgiu.

– Bet teikime dėl apkaltos procedūros Mindaugui Basčiui pradėjimo valdantieji kaip tik dėsto visas tas aplinkybes, kurios yra BNS agentūros pranešime ir, tikėtina, Saugumo departamento pažymoje.

P. Urbšys: Mes tai padarome daug plačiau, nes laikinosios komisijos tekste, kur nurodoma, ką reikia tirti, viskas remiasi tik Basčiu. Jokių kitų asmenų nėra. Mūsų išdėstytame teikime aiškiai nurodomos aplinkybės. Ir jeigu laikinosios komisijos projekte yra siekis nustatyti, ar pakanka faktų dėl priesaikos sulaužymo, tai mes konstatuojame, kad jau yra faktų. Kita vertus, būtent specialioji tyrimų komisija surenka duomenis, ten dalyvauja ir opozicijos atstovai, ir tie surinkti duomenys gali būti panaudoti ir kitiems tyrimams.