E-balsavimas: rinkėjams patogiau, bet saugumo – mažiau?

Nuo 2007 metų brandinamą idėją įgyvendinti pasiryžusi Lietuvos Vyriausybė sako, kad elektroninis balsavimas padidins emigrantų aktyvumą, o balsai bus suskaičiuoti greičiau ir tiksliau.

Dabar diskutuojamas penktasis įstatymo projekto variantas po kelių mėnesių turėtų atsidurti Ministrų kabineto darbotvarkėje, o galutinį sprendimą priims Seimas. Vyriausybė numato, kad 2 mln. eurų kainuosianti sistema bus sukurta 2018 metais, o pirmąkart lietuviai internetu balsuos 2019-ųjų vietos valdžios rinkimuose.

„Šiandien absoliuti dauguma žmonių paslaugas, finansines operacijas daro prie savo asmeninių ar prie savo darbinių kompiuterių, todėl balsavimas internetu būtų daug patogesnis“, – BNS sakė teisingumo viceministras Julius Pankauskas.

Pasak jo, įvedus balsavimą internetu būtų sprendžiama ir balsų pirkimo problema, nes būtų skaičiuojamas tik paskutinis balsas.

Estijos patirtis

E-balsavimo entuziastų žvilgsnis pirmiausia krypsta į Estiją, kur jau 12 metų atiduoti balsą už politikus galima taip pat greitai, kaip pervesti pinigų į kitą sąskaitą.

Estijoje internetu šiuo metu balsuoja maždaug trečdalis gyventojų, ir tai daro ne tik jaunimas, rodo Tartu universiteto atlikti tyrimai.

Estijoje prieš 14 metų parlamento rinkimuose aktyvumas siekė 58 procentus, o 2015 metų balsavime dalyvavo 64 proc. rinkėjų.

Lietuviai prognozuoja, kad 2020-aisiais internetu savo valią galėtų pareikšti penktadalis balsuojančių rinkėjų, o aktyvumas augs sparčiau nei Estijoje.

„Tiek, kiek lietuvių yra išvykę į užsienį, tiek išvykusių estų nėra. Todėl tai, kas tinka Estijai, nelabai tinka Lietuvai, ypač išvažiavusių žmonių atveju“, – sakė J. Pankauskas.

Teisingumo ministerijos duomenimis, 2016 metų Seimo rinkimuose dalyvavo 3 proc. visų balsavimo teisę turinčių užsienio lietuvių. Pasaulio lietuvių bendruomenė dėl to kaltina pernelyg sudėtingą balsavimo emigrantams tvarką.

Kol kibernetinių grėsmių nesugebame suvaldyti kitose srityse, tai kalbėti apie elektroninius rinkimus Lietuvoje yra daugiau nei naivu.

„Kai kuriems lietuviams balsavimas internetu netgi sudarytų tiesiog fizines galimybes dalyvauti rinkimuose, kurių jie šiuo metu neturi, nes iki diplomatinių atstovybių jiems važiuoti užtruktų labai ilgai“, – BNS sakė bendruomenės atstovė Vida Bandis.

Pasaulio lietuvių bendruomenei taip pat svarbu sudaryti galimybę balsuoti internetu dar prieš galimą referendumą dėl dvigubos pilietybės. Kitaip, anot jos, plebiscitas neįvyktų dėl nepakankamo rinkėjų aktyvumo.

„Pavojinga viskas, kas kišama į rozetę“

Kritikai sako, kad dėl prastos kibernetinio saugumo situacijos balsavimo internetu sistema gali tapti lengvu atakų taikiniu, jomis gali būti siekiama pakeisti rinkimų rezultatus, nerimaujama dėl anonimiškumo užtikrinimo.

2007 metais Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) ištyrė 277 pranešimus apie kibernetinius incidentus. Pernai užfiksuota per 49 tūkst. tokių pranešimų, o vien per pirmąjį šių metų ketvirtį ekspertai tyrė apie 14,6 tūkst. incidentų.

Tarnybos Saugumo incidentų tyrimų skyriaus vedėjas Mindaugas Razbadauskas teigė, kad ši statistika savaime nereiškia, kad Lietuvoje kibernetinių incidentų skaičius išaugo 180 kartų: „Didesniam ištirtų pranešimų skaičiui įtakos turėjo ir mūsų pačių procesai, veiklos efektyvumas, žmogiškieji resursai, sistemų įdirbis. Tačiau dėl fakto, kad kibernetinių incidentų skaičius išaugo, nesiginčijama“.

Stebėtojai atkreipia dėmesį ir į JAV ir Prancūzijos politikų kaltinimus Rusijai dėl bandymų paveikti rinkimus.

Dėl kibernetinių grėsmių Prancūzijos pareigūnai neseniai paskelbė atsisakę balsavimo internetu užsienyje esantiems piliečiams per šiemet vasarą vyksiančius parlamento rinkimus, o Nyderlandai kovą parlamento rinkimų rezultatus skaičiavo rankiniu būdu, o ne anksčiau naudotomis kompiuterinėmis programomis.

Lietuvos žvalgyba perspėja dėl augančio Rusijos aktyvumo kibernetinėje erdvėje, bet teigia neturinti duomenų apie galimą Rusijos kišimąsi į pernykščius Lietuvos Seimo rinkimus. Politologas Linas Kojala sako, kad Lietuvos svarstymai dėl internetinio balsavimo įvedimo atrodo „kiek iškrentantys iš konteksto“.

„Kad ir kokia saugi balsavimo sistema būtų sukurta, ji taps potencialiu priešiškai nusiteikusių jėgų ar tiesiog nusikaltėlių taikiniu. Tad reikėtų labai įtikinančių įrodymų, jog to sukuriama nauda, pavyzdžiui, rinkėjų aktyvumo augimas, tikrai pranoksta rizikas. Dėl to yra labai pagrįstų abejonių“, – BNS sakė L. Kojala iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.

Kad ir kokia saugi balsavimo sistema būtų sukurta, ji taps potencialiu priešiškai nusiteikusių jėgų ar tiesiog nusikaltėlių taikiniu.

Ekspertai kibernetinio saugumo būklę Lietuvoje vertina kaip nepatenkinamą. Pasak jų, Lietuvoje institucijų sistemos nėra tinkamai prižiūrimos ir yra pasenusios, saugumo spragos – netaisomos, o programišiams įsilaužti lengva į daugiau nei pusę valstybinių institucijų interneto svetainių.

„Kol kibernetinių grėsmių nesugebame suvaldyti kitose srityse, tai kalbėti apie elektroninius rinkimus Lietuvoje yra daugiau nei naivu, – BNS sakė buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina. – Apskritai yra pavojinga viskas, kas kišama į rozetę“.

„Čia turime tik vieną klausimą: kiek konkuruojanti pusė norės investuoti lėšų į priešininko sistemų užgrobimą ir koks jų interesas pasiekti patį tikslą? Jeigu didelė valstybė turės didelį interesą kažkaip paveikti rinkimų rezultatus, tai balsavimas internetu yra labai geras įrankis tai pasiekti“, – pridūrė atsargos karininkas.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas Linas Bukauskas sakė, kad balsavimo internetu sistemos užpuolikų galimybės gali būti labai plačios – nuo rinkėjų prieigos panaikinimo iki realaus balsų perrašymo. Pasak jo, balsuojant internetu taip pat didėja rizika, kad rinkėjų anonimiškumas nebus užtikrintas.

„Nors pats gyvenu kompiuterių pasaulyje, aš greičiausiai būčiau tas, kuris internetu balsuotų paskutinis“, – BNS teigė mokslininkas.

Prieš trejus metus ekspertai atrado spragų ir Estijos balsavimo internetu sistemoje. Tyrimą atlikusi Jungtinių Valstijų Mičigano universiteto ir nevyriausybinės organizacijos „Open Rights Group“ komanda paskelbė, jog estų sistema yra netinkamai apsaugota nuo kibernetinių atakų. Analitikai rekomendavo Estijai atsisakyti balsavimo internetu.

Imituos rinkimus

Vyriausybė pirmiausia ketina balsavimo internetu sistemą išbandyti imituodama rinkimus ir organizuodama pilotinį balsavimą tam, kad įsitikintų sukurtos sistemos saugumu.

Teisingumo viceministras J. Pankauskas tvirtino matantis politinę valią, kad šįkart balsavimas internetu tikrai bus įteisintas. Į kokias sistemas balsuodami internetu turės jungtis rinkėjai, bus sprendžiama vėliau.

„Mūsų prioritetai yra du – tai kaštai ir saugumas“, – sakė viceministras.

„Be jokios abejonės, jeigu matysime grėsmę, kad sukurta sistema gali būti nulaužta, jos į rinkimus nebus galima leisti“, – pridūrė jis.