- LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Lietuvos liaudies partija kalba apie tą patį, bet skirtingais žodžiais, LRT RADIJUI tvirtina apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas. Jam antrina Vilniaus universiteto profesorė politologė Ainė Ramonaitė, kuri pastebi, kad šios partijos pažodžiui nusikopijavo kai kurių Europos valstybių radikaliųjų partijų programas.
Ragina valiutos nesieti su tautiškumu ir nesilyginti su Lenkija
DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį, kad Lietuvos liaudies partija savo programoje įvardija ne vieną blogybę, kurią atnešė Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą (ES). „Liaudies partija mini ne tik euro įvedimą, bet turi visą sąrašą to, kuo mes nukentėjome, įstodami į ES. Ne kartą jie Lietuvą vadino savivaldybe, kuri neturi nei savo pinigų, nei savo muitų, nei galimybių kurti biudžetines darbo vietas, didinant valstybės skolą, nors iš tiesų tą galimybę mes kaip ir turime“, – sako J. Rojaka.
Jai antrina R. Bogdanas, kuris svarsto, kad, norint būti ne ES dalimi, derėtų ne tik turėti stipresnę ekonomiką, bet ir gyventi kitoje geografinėje vietoje. Su tuo sutinka ir pati J. Rojaka: „Esame suspausti tarp dviejų didesnių jėgų. Iš esmės mūsų ekonominius sprendimus labai lemia politinė aplinka. Dabar ji nėra labai palanki.“
Profesorė politologė A. Ramonaitė įsitikinusi, kad tokiu būdu partija taiko į rinkėjų ar galimų rinkėjų nepasitenkinimą dėl euro įvedimo ir kylančių kainų. Ji priduria, kad vis dėlto derėtų matyti bendresnį vaizdą.
„Reikia matyti bendrą paveikslą – ne tik tai, kaip kainos išaugo, bet kiek mes išlošėme, kiek ekonomika išlošė apskritai iš ES. Iš tikrųjų mūsų litas jau seniai buvo pririštas prie euro ir nelabai daug kas pakito pagal tai, ką mes galime savo finansų politikoje daryti. Bendras partijos nusiteikimas prieš ES visą laiką buvo. Tai tarsi jų arkliukas, nors nežinau, kiek tas arkliukas gali būti jiems naudingas, nes Lietuva yra viena iš labiausiai proeuropietiškų šalių, ES optimistų“, – tvirtina A. Ramonaitė.
R. Bogdanas akcentuoja, kad prieš eurą nusiteikusi ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Pasak jo, ši partija neretai atkreipia dėmesį, kad kaimynė Lenkija puikiai tvarkosi, neturėdama euro. „Reikia nepamiršti, kad mes – maža ekonomika. Esame net daugiau nei 10 kartų mažesni nei Lenkija. Didelė ekonomika gali išgyventi su savo valiuta, mažą ekonomiką tai nušluotų“, – teigia apžvalgininkas.
Jis priduria, kad LLRA-KŠS oponentai – Liaudies partija – laikosi panašios pozicijos, bet naudoja kitus argumentus. Jie litą sieja su nacionaliniu identitetu. „Tai du skirtingi dalykai. Prieškarinis lito tėvas Vladas Jurgutis yra sakęs, kad nereikia painioti tokių dalykų, kaip tautiškumas ir litas, kurio įvedimu jis rūpinosi. Tai ekonominė kategorija, ir tiek“, – teigia R. Bogdanas.
Kaip sugrąžinti mokyklas į kaimus nepaaiškina
A. Ramonaitės pastebėjimu, LLRA-KŠS yra nuosekli, kalbėdama apie mažų kaimų mokyklas, nes jie jau ilgą laiką labai akivaizdžiai orientuojasi į kaimiškas vietoves ne tik pietryčių Lietuvoje, bet visoje šalyje.
„Kaimo mokyklų išsaugojimas, žinoma, susijęs ne vien tik su švietimo dalykais, bet apskritai su tam tikrų kultūrinių židinių buvimu mažuose kaimeliuose. Aš suprantu šį siekį, bet visada kyla klausimas – kaip įmanoma tuo pat metu užtikrinti ir kokybę, ir prieinamumą?“ – svarsto A. Ramonaitė.
Jos tvirtinimu, partijos programoje trūksta paaiškinimo, kokiu būdu bus siekiama suderinti kokybę, finansines galimybes ir siekį mokslą padaryti prieinamą kiekviename kaimelyje.
Savo ruožtu, vertindamas švietimo sistemą Lietuvoje, Liaudies partijos pirmininkas Rolandas Paulauskas tvirtino, kad mokslas Lietuvoje per daug prieinamas ir visi tik siekia būti teisininkais ar ekonomistais, nors iš tiesų šaliai reikia šaltkalvių, suvirintojų. A. Romanaitė ragina negrįžti į tuos laikus, kai auštojo mokslo siekė tik ketinantys tapti dėstytojais ar mokslininkais.
„Galvokime, kokioje ekonomikoje gyvename. Negrįžkime į tuos laikus, kai aukštasis mokslas buvo prieinamas tik labai mažai grupelei žmonių [...]. Dabar yra visiškai kitos ekonominės sąlygos. Aukštasis mokslas užtikrina lankstumą. Galvodamas apie ateitį, nežinai, kas mūsų laukia po 10 metų, bet, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, galėsi daug lanksčiau reaguoti į visus ekonominius pokyčius“, – tikina profesorė.
R. Bogdanas: Liaudies partija prastai maskuoja prokremlišką poziciją
R. Bogdano vertinimu, tiek LLRA-KŠS, tiek Liaudies partija savo programomis kuria panašų modelį, kalbėdamos skirtingais žodžiais. „Jos kuria aptvertos tvirtovės – vieni lietuviškos, kiti galvoje turi lenkišką tvirtovę, nes ten jų elektoratas – viziją. Jie mano, kad aplink yra kažkokie blogiečiai, todėl mes turime apsitverti muitais, sienomis, savo valiuta, uždrausti kitus tikėjimus, turėti tik vieną tikėjimą. Tada mes išliksime ir išgyvensime“, – atkreipia dėmesį R. Bogdanas.
Jo teigimu, Liaudies partijos programoje pateikiamas siūlymas Lietuvai nusiginkluoti taip pat atrodo keistai. „Izoliuosiesi nuo kitų ir būsi visiškai nusiginklavęs. Jie rašo, kad esame geopolitinio konflikto zonoje, bet esame vienoje pusėje to konflikto prieš didįjį blogį. Tai, kad esame NATO šalis, ES šalis – blogai. Turime būti mažyčiai ir vieni, o tada galbūt mums niekas nieko nepadarys“, – ironizuoja apžvalgininkas.
Pasak jo, Liaudies partijos pozicija yra labai prastai užmaskuota prokremliška pozicija: „Jie aiškina, kad labai blogai elgiamės, nes draugų ieškome toli, o priešų – arti. (Kažkas iš darbiečių jau yra tai pasakęs. Jie nusikopijavo.) Esą mūsų strateginis partneris, įsipareigojimai NATO, saugumo garantai –turi būti visiškai eliminuoti ir mes turime pasilikti, atsiprašau, be kelnių prieš Rusiją, kuri nuo 2008 m. vykdo agresyvią politiką“, – teigia R. Bogdanas.
Kad abi partijos pasižymi panašiomis idėjomis, pastebi ir A. Ramonaitė. Politologės teigimu, abi šios partijos panašėja į tas, kurios pastaruoju metu Vakaruose vadinamos radikaliomis dešiniosiomis partijomis.
„Labai daug programos dalykų, galima pastebėti, LLRA-KŠS ir Liaudies partijos programose tiesiog nukopijuota nuo, pavyzdžiui, valdančiosios Lenkijos partijos „Teisė ir teisingumas“, taip pat šiek tiek nuo Vengrijos. Nukopijuota nuo tų specifinių partijų, kurios vidurio Europoje yra iškilusios su tokiais šūkiais, kaip „prieš emigrantus“, „prieš europinę politiką“. Tos partijos labai naudingos Rusijai“, – akcentuoja A. Ramonaitė.
Profesorės svarstymu, tiek LLRA-KŠS, tiek Liaudies partija siekia pakartoti radikaliųjų Lenkijos ir Vengrijos partijų sėkmę, todėl kai kurie programų punktai pažodžiui nukopijuoti nuo šių partijų.
Visos diskusijos apie LLRA-KŠS ir Lietuvos liaudies partijos programas klausykitės įraše.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė: GPM dalies perskirstymas gynybai savivaldybių pajamų nemažintų1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad savivaldos pajamos ...
-
A. Armonaitė: „laisviečiai“ palaikys VSD pranešėjo komisijos išvadą, nori viešinimo
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad frakcija palaikys vadinamosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadą Seimui ketvirtadienį ruošiantis antram balsavimui dėl jos. ...
-
EP rinkimai: devynios partijos VRK privalo pateikti surinktus parašus
Ketvirtadienis yra paskutinė dienai, kai dalis Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaujančių partijų privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti surinktus rinkėjų parašus. ...
-
KT skelbs sprendimą Seimo nario R. Žemaitaičio apkaltos byloje9
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Prezidentas lankysis Vokietijos brigados būstinėje Vilniuje
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Vokietijos brigados pirminio valdymo elemento kariais ir aplankys brigados būstinę Vilniuje. ...
-
Parlamente – antras balsavimas dėl VSD pranešėjo komisijos išvados2
Seimas ketvirtadienį planuoja antrą kartą balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Liberalai inicijuoja gynybos forumą, diskutuos kaip finansuoti krašto apsaugą6
Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis inicijuoja gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. ...
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė50
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...