Dėl R. Pakso teks keisti Konstituciją?

„Tik Konstitucijos keitimas. Vyriausybės lygmeniu spręsime, ką daryti, reikia politinio sutarimo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ji komentuodama Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą.

„Šiuo metu analizuojame Konstitucinio Teismo nutarimą, gilinamės ir ieškome galimų sprendimo būdų“, – teigė ji.

Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Petras Gražulis pabrėžė, kad nepaisant KT nutarimų, Lietuva privalo įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismų sprendimą.

Tik Konstitucijos keitimas. Vyriausybės lygmeniu spręsime, ką daryti, reikia politinio sutarimo.

„Pagal Konstitucinio Teismo dvasią šį klausimą turėtų svarstyti Seimas, Seimas turėtų keisti Konstituciją. Kaip žinote, buvome nužingsniavę gana toli, liko paskutinis balsavimas, bet 15 Seimo narių iš Darbo partijos išėjo ir nepakako balsų. Dabar šitoje valdančioje daugumoje, ar tai įmanoma, kokia jų yra pozicija, dar labai nezondavome. Jeigu jie turėtų gerą valią, galima būtų pakeisti Konstituciją šitame Seime“, – svarstė „tvarkietis“.

Jis žadėjo kalbėtis su didžiausios Seimo frakcijos – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos – atstovais dėl galimos Konstitucijos pataisos, kad per apkaltą pašalinti iš pareigų asmenys po kurio nors laiko galėtų kandidatuoti į Seimą.

„Bet esminis dalykas – Konstitucinis Teismas, pasitelkęs dvasias, nustatė, kad negali Seimo narys arba prezidentas, sulaužęs priesaiką, būti renkamas visą gyvenimą. Niekur nėra Konstitucijoje to parašyta, jie viršijo savo įgaliojimus“, – pabrėžė P.Gražulis.

Ketvirtadienį KT konstatavo, kad praėjusią kadenciją atlikto parlamentinio tyrimo „dėl prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo“ išvados prieštarauja Konstitucijai. Anot KT, Seimas negali pritarti bet kokio turinio laikinosios tyrimo komisijos išvadai, jeigu jos pasiūlymai nesuderinami su Konstitucija ir iš konstitucinių teisinės valstybės, valdžių padalijimo principų kylančiais reikalavimais.

„Prieš nusprendžiant pritarti ar nepritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadai (ar pritarti jai iš dalies), iš Konstitucijos Seimui kyla pareiga įvertinti, ar minėtos komisijos išvadoje suformuluoti pasiūlymai yra suderinami su Konstitucija, ar jais nėra pažeidžiami iš konstitucinių atsakingo valdymo, valdžių padalijimo, teisinės valstybės principų kylantys reikalavimai“, – rašoma KT nutarime.

Pasak KT, remiantis komisijos išvadomis, Seimui būtų suteikti Konstitucijoje nenumatyti įgaliojimai ir perimti KT įgaliojimai.

Dabar jau kadenciją baigęs Seimas praėjusių metų pabaigoje nutarimu patvirtino laikinosios komisijos tyrimo išvadas, kad daugiau nei prieš dešimtmetį vykusi buvusio „Tvarkos ir teisingumo“ vadovo R.Pakso apkalta gali būti panaikinta politiniu sprendimu. Komisija buvo suburta tuomet valdančiojoje daugumoje buvusių „tvarkiečių“ iniciatyva, opozicija jos veikloje nedalyvavo, komisijai keliamus tikslus pavadinusi absurdiškais.

Į KT dėl nutarimo, kuriuo bandoma reabilituoti per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintą „Tvarkos ir teisingumo“ lyderį europarlamentarą R.Paksą, kreipėsi grupė konservatorių.

Komisijos išvadose taip pat sakoma, kad kaltinimai R.Paksui dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui yra nepagrįsti, o „komisija laikosi nuomonės, kad prezidento nušalinimas buvo politinis sprendimas, kuris gali būti panaikintas kitu politiniu sprendimu paaiškėjus naujoms aplinkybėms“.

R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė  priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją. Šią normą ketvirtadienį KT vėl priminė.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metų sausio 6 dieną konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas. Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R.Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Kabinetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.