„Darbiečiai“ taps „zombių“ partija?

Norėdamos visiškai neišnykti iš Lietuvos politinio gyvenimo Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“ turi užimti aiškią vertybinę poziciją, be to, reikėtų pagalvoti apie stipresnius vadovus. Tokius patarimus šioms dviem politinėms jėgoms, kurios yra nukritusios į reitingų dugną, duoda LRT.lt kalbinti pašnekovai – politologas Mažvydas Jastramskis ir ryšių su visuomene specialistas Arijus Katauskas.

Paskutinė „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa rodo, kad Seimo rinkimuose trys partijos neperžengtų 5 proc. barjero – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, Darbo partijos (DP) bei „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) reitingas siekia tik apie 2 proc.

Gausiausia Lietuvos politine jėga įvardijama Darbo partija, kuri vienija daugiau kaip 20 tūkst. narių, praėjusių metų rudenį neįveikė 5 proc. barjero daugiamandatėje apygardoje ir nepateko į Seimą. Maža to, jos lyderiai ir vienmandatėse apygardose patyrė fiasko.

Po nesėkmingai susiklosčiusių rinkimų partijos vadovo postą paliko Valentinas Mazuronis, o naująja Darbo partijos pirmininke gruodį išrinkta Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Tačiau net keli DP lyderiai nusprendė, kad jiems su naująja vadove ne pakeliui, ir paliko partiją.

„Nauja partijos pirmininkė išdėstė savo požiūrį į partijos perspektyvą, veiklą ir panašiai. Aš manau, kad mūsų bioritmai nesutampa (...) Man su Ž. Pinskuviene nepakeliui“, – BNS teigė V. Mazuronis. Netrukus apie pasitraukimą iš šios partijos pranešė ir jai laikinai vadovavęs Vytautas Gapšys.

Tuo metu partija „Tvarka ir teisingumas“, kuriai kai kurie politologai pranašavo nepatekimą į Seimą, peržengė reikiamą 5 proc. barjerą ir iškovojo 8 mandatus. Nepaisant to, kad partija rinkimų rezultatais buvo patenkinta, šią partiją paliko jos pirmininkas Rolandas Paksas. Partijos vairas perduotas Remigijui Žemaitaičiui.

Kas laukia šių dviejų politinių jėgų Lietuvos politinėje arenoje?

„Darbiečiai“ taps „zombių“ partija?

Ryšių su visuomene specialistas A. Katauskas LRT.lt sako, kad, vertinant šias dvi partijas, matomas vienas aiškus dalykas – jos nebeturi jokio visuomenės dėmesio.

Manau, kad DP lieka variantas kelerius metus būti „zombių“ partija, kurioje narių stipriai sumažėja, bet kažkas palaiko tą gyvybę ir partija turi narių savivaldybėse.

„Tikrieji šių partijų lyderiai pasitraukę, o naujieji lyderiai, nors ir žinomi, toli gražu negali lygiuotis į prieš tai buvusius. Viešojoje erdvėje šių partijų faktiškai nematome. Visos jos išgyvena laikotarpį, kai neturi nei metodų, nei įrankių gauti kokio nors visuomenės dėmesio“, – apibendrino A. Katauskas.

Visa ši situacija, pasak ryšių su visuomene specialisto, neleidžia tikėtis, kad kažkuri iš šių partijų gali užsidirbti didelių pliusų ar pasikelti reitingus, nes tam esą reikia stiprių politikų ir stiprios komunikacijos.

„Šios partijos jau turėjo savo galimybių, o dabar rinkėjai visas viltis sudėję į  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS). Ar gali atsirasti naujas stiprus lyderis DP, ar TT lyderis R. Žemaitaitis gali sėkmingai komunikuoti ir rinkti reitingo balus artimiausiu metu? Kol kas tuo abejoju. Visą iniciatyvą yra perėmusios kitos parlamentinės partijos – liberalai, konservatoriai, socialdemokratai“, – dėstė A. Katauskas.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas M. Jastramskis sako, kad Ž. Pinskuvienės išrinkimas „darbiečių“ pirmininke buvo didelis minusas.

„Ji yra reitingų apačioje pagal palankių ir nepalankių vertinimų santykį. Galbūt kažkas Širvintose ar aplinkiniuose rajonuose ją vertina gerai, bet visoje Lietuvoje vertinimas labai neigiamas. Stipresnis žmogus, lyderis galėtų pakelti krizės ištiktą partiją, bet panašu, kad ta struktūra iš inercijos nyksta ir labai sunku kalbėti apie DP ateitį“, – LRT.lt komentavo M. Jastramskis.

Pasak TSPMI politologo, partijoms, kurios nepatenka į parlamentą, yra keli galimi veiksmų scenarijai.

Pirmas scenarijus – prie kažko prisijungti. „Logiškai žiūrint, DP šiuo metu realiausia būtų prie kažko prisijungti, jei kas nors norėtų su jais jungtis. Antras scenarijus galėtų būti sėkmingas grįžimas, tačiau, esant tokiai „darbiečių“ situacijai, tai padaryti būtų sudėtinga. Manau, kad DP lieka variantas kelerius metus būti „zombių“ partija, kurioje narių stipriai sumažėja, bet kažkas palaiko tą gyvybę ir partija turi narių savivaldybėse“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Ryšių su visuomene specialistas A. Katauskas abejoja, ar DP susijungus su kita politine jėga iš to būtų galima gauti naudos. „Nepamenu atvejo, kada jungimasis įvyktų sėkmingai ir kažką duotų. Turbūt tai buvo į naudą tik jungiantis Lietuvos demokratinei darbo (LDDP) ir Lietuvos socialdemokratų (LSDP) partijoms“, – primena A. Katauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių