D. Grybauskaitė: NATO batalionas atgrasys pretenzijų turinčius kaimynus

„Pirmiausia tai – atgrasymo funkcija, nes tai reiškia, kad mūsų teritorijoje yra mūsų partnerių kariuomenė, tad Lietuvos užpuolimas reikštų, kad užpultos bent jau kelios NATO šalys“, – teigia šalies vadovė.

– NATO gynybos ministrai sutarė Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį sąjungininkų batalioną siekiant atgrasyti Rusiją. Vieną batalioną paprastai sudaro 500–1000 karių. Jūsų nuomone, ar to pakanka?

– Pirmiausia, to mes prašėme jau seniai, o dabar padarytas vienas iš tarpinių sprendimų. Galutiniai sprendimai bus Varšuvoje, NATO viršūnių susitikime. Bet turbūt kalbėti apie kiekybę nėra prasmės. Be abejo, turėti daugiau visada svarbiau, bet čia – simbolinė reikšmė. Pirmiausia tai – atgrasymo funkcija, nes tai reiškia, kad mūsų teritorijoje yra mūsų partnerių kariuomenė, tad Lietuvos užpuolimas reikštų, kad užpultos bent jau kelios NATO šalys. Iš tikrųjų mūsų šalies partnerės kiekvienas karys reiškia dešimtis karių, todėl tai didžiulė reikšmė.

Žinoma, vien tų batalionų nepakanka. Mes kalbame ir dėl karinio brigados dydžio junginio mūsų regione, dėl karinės technikos dislokavimo, taip pat kalbame ne tik apie specialias atgrasymo priemones, bet ir apie papildomą paramą, kuri neleistų užkirsti kelio patekti pagalbai į Baltijos šalis.

Taigi bus svarstoma daug priemonių, daug jų bus priimta Varšuvoje. Manome, kad tai žingsnis po žingsnio vis labiau užtikrins mūsų saugumą ir suteiks galimybę atgrasyti kaimynus, kurie gal turės kažkokių pretenzijų mums.

– Ketvirtadienį kaip tik baigiasi vienas didžiausių karinių pratybų „Geležinis vilkas“ etapų. Jūs ten taip pat dalyvausite. Kokia šių pratybų reikšmė?

– Ypač po 2014 m. Krymo okupacijos NATO šalys pamatė, įvertino ir kitaip sugebėjo įvardinti grėsmes. Jos tapo realesnės, o vertinimai buvo tokie, kokių mes siekėme anksčiau ir ne visada buvome išgirsti. Taigi po 2014 m. mūsų regione vyksta praktiškai nuolatinės pratybos ir jų daugėja.

Šiemet turime plataus masto, praktiškai didžiausias pratybas, kokias nuo narystės NATO laikotarpio pradžios esame turėję. Vien mūsų regione dalyvaus apie 10 tūkst. karių iš 13 NATO šalių, viena didžiausių tų pratybų dalis taip pat yra Lenkijoje ir kaimyninėse Baltijos šalyse.

Yra labai daug elementų, kuriuos reikia atidirbti, kurių reikia pasimokyti vieniems iš kitų. Tai ne tik bendros karių pratybos, kaip įgyvendinti gynybos planus. Tai ir Lietuvos karių kovinių planavimo pajėgų valdymo, žvalgybos įgūdžių stiprinimas, sąveika tarp NATO šalių, tarpusavio komunikacija, kad kariai suprastų vieni kitus ir galėtų kariauti petys į petį.

Taigi nuo 2014 m. Lietuvoje praktiškai padvigubintas karinių pratybų skaičius ir turime nepertraukiamą pratybų kalendorių iki 2017 m. pabaigos. Taigi manau, kad grėsmės yra vertinamos vienodai, aiškiai ir joms yra ruošiamasi labai rimtai.

– Trečiadienį Seimui pateikėte mokslo ir inovacijų politikos gaires. Ką jos pakeis?

– Nors daugelis politikų jau ruošiasi rinkimams, yra dalykų, kurie yra labai svarbūs, strateginiai ir kuriuos reikia atlikti, nepriklausomai nuo to, kas vyksta kasdienybėje ir paviršiuje. Viena tokių strateginių problemų yra Lietuvos atsilikimas inovacijų srityje – jau beveik 10 metų tarp Europos Sąjungos šalių esame treti nuo galo. Investuojama labai mažai, naudojame labai mažai savo potencialo.

Lietuva gali turėti ir solidžią, ir kryptingą, ir ambicingą mokslo ir inovacijų politiką. Jau bendradarbiavome su NASA, siekiame narystės CERN`e, turime mokslininkų, kurie pretenduoja į Nobelio premiją. Taigi mes turime potencialią, bet juo nesinaudojame.

Su tradicine ekonomika toli nenuvažiuosi. Dabartiniame globaliame pasaulyje Lietuva gali turėti inovatyvios šalies vardą ir potencialą. Gaires, kurias mes teikėme, rengėme ne tik patys, bet kalbėjome ir su vyriausybe, ir su ministerijomis, ir su mokslininkais, ir su universitetais. Taigi gaires ruošė didžiulė mokslo, verslo, nevyriausybinių organizacijų, ministerijų ekspertų (daugiau nei 50 žmonių) grupė.

Labai tikimės, kad jos padės Seimui apsispręsti ir priimti nutarimą, kuris galėtų būti pagrindu, kelrodžiu naujai valdžiai. Tokie dalykai yra strateginiai, jie turi turėti tęstinumą. Visos politinės valstybės partijos ir nauja vyriausybė turi juos perimti ir prisiimti kaip nuosavybę. Taigi mes mėginame daryti tai, kas yra fundamentalu, kas yra svarbu ir kas gali lemti Lietuvos ateitį, nepriklausomai nuo to, kas vyksta kasdien aplink mus.