Lietuvos ir Lenkijos prezidentai žada aktyviau bendradarbiauti gynybos srityje

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai ketvirtadienį Varšuvoje sutarė derinti šalių pozicijas saugumo ir gynybos klausimais, stiprinti karinį bendradarbiavimą.

Paskutinio Dalios Grybauskaitės kadencijos metu valstybinio vizito į Varšuvą akcentu tapo saugumo ir gynybos klausimai.

Prezidentai paskelbė tam skirtą bendrą deklaraciją, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pasirašė du susitarimus dėl keitimosi oro stebėjimo radarų duomenimis ir dėl Lietuvos ir Lenkijos brigadų afiliacijos (prisikyrimo vienam štabui).

„Mūsų karinis bendradarbiavimas pasiekė kaip niekada aukštą lyg“, – ketvirtadienį Varšuvoje žurnalistams sakė Lietuvos vadovė.

Dėmesys Suvalkų koridoriui

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pareiškė kartu sieksiantys stiprinti šalių ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą, ypač įtvirtinant ryšius tarp šių pajėgų palei Suvalkų koridorių.

Pabrėžiama, kad būtina užtikrinti tinkamą planavimą dėl Suvalkų koridoriaus gynybos, nuolat čia rengti pratybas.

Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, jis iš Vakarų ribojasi su Rusijos Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija.

Prezidentai pareiškė dirbsiantys kartu, kad būtų pasiektas nepertraukiamas JAV karinių pajėgų buvimas Europoje, įskaitant „tvirtą ilgalaikį JAV pajėgų įsipareigojimą būti regione“.

Per bendrą spaudos konferenciją D. Grybauskaitė teigė, kad JAV karių, jų ginkluotės buvimas Lenkijoje yra svarbus abiems valstybėms. Ji pabrėžė, kad norima kuo ilgesnio ir kuo pastovesnio to buvimo.

A. Duda savo ruožtu tvirtino, kad šiuo metu Lenkijoje yra 4,5 tūkst. JAV karių.

„Visada stengiamės, kad amerikiečių skaičius Lenkijoje būtų kuo didesnis. Per savo vizitą JAV su prezidentu D. Trumpu kalbėjau apie tai ir tikiu, kad per artimiausius mėnesius galėsime išgirsti JAV valdžios sprendimą. Turiu vilties, kad tai reikš karių skaičiaus padidinimą“, – sakė Lenkijos prezidentas.

Jis pabrėžė, kad ir Lietuva, ir Lenkija vykdo įsipareigojimą sąjungininkams skirti 2 proc. gynybai bendrojo vidaus produkto.

Deklaracijoje taip pat numatytas pažadas „užtikrinti Lietuvos ir Lenkijos nacionalinių oro erdvės stebėjimo ir gynybos sistemų sujungiamumą, kad tai taptų NATO oro gynybos dalimi“, žadama gerinti žvalgybinės informacijos mainus.

Akcentuojamas ir pasiryžimas didinti sąjungininkų pajėgų karinį mobilumą, supaprastinant procedūras bei išplečiant, pritaikant tarpvalstybinę infrastruktūrą kariniams tikslams, toliau teikti pagalbą Ukrainai.

Be to, deklaracija įsipareigota įsteigti Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų tarybą. Ji turėtų rinktis ne rečiau kaip kartą per metus ir siekti prezidentų deklaracijoje numatytų tikslų.

„Mūsų aktyvumą turėtų pamatyti ir sąjungininkai, ir oponentai“, – tvirtino Lenkijos vadovas.

Pasirašyti susitarimai

Susitarimus dėl keitimosi oro stebėjimo radarų duomenimis bei dėl Lietuvos ir Lenkijos brigadų afiliacijos pasirašęs krašto apsaugos ministras R. Karoblis žurnalistams sakė, kad dvišalis karinis bendradarbiavimas keliamas į aukštesnį lygį.

„Pakeliame stipriai į aukštesnį bendradarbiavimo lygį ir į integracinį lygį“, – pabrėžė jis.

Ministro teigimu, Baltijos šalys ir Lenkija yra viename gynybiniame regione, todėl sutarta, kad viena Lietuvos brigada ir viena Lenkijos brigada priskiriamos Lenkijoje esančiam NATO divizijos štabui.

„Šis mechanizmas sukurtas atsižvelgiant į dabartinę NATO situaciją, grįžtant prie to, kad turime vėl konvencinę grėsmę iš Rytų, NATO turi vėl prisitaikyti prie teritorinės gynybos ir vienas iš tų mechanizmų – vadovavimo ir kontrolės sistemos sukūrimas divizijos lygmeniu“, – teigė R. Karoblis.

Pagal susitarimą, Lietuvos „Geležinio vilko“ brigada ir Lenkijos 15-oji brigada priskiriamos tarptautiniam Šiaurės Rytų divizijos štabui Elblonge, Lenkijoje.

D. Grybauskaitė Varšuvoje taip pat susitiks su Seimo pirmininku Mareku Kuchcinskiu, Senato pirmininku Stanislawu Karczewskiu (Stanislavu Karčevskiu), premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu).

Penktadienį prezidentė vyks į Liubliną, kur kartu su Lenkijos ir Ukrainos vadovais aplankys ten įsikūrusį bendros trijų valstybių LDK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio karinės brigados LITPOLUKRBRIG štabą, paminės Liublino unijos 450 metų pasirašymo metines.

Vizitas Lenkijoje yra paskutinis kadenciją baigiančios D. Grybauskaitės valstybinis užsienio vizitas.

Ketvirtadienį Lietuvos ir Lenkijos prezidentai apsikeitė aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais. Lenkijos vadovui įteiktas Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine, Lietuvos prezidentei skirtas Baltojo erelio ordinas.

Kalbėjo apie pavardžių rašymą

Lenkija laukia, kol Lietuvos parlamentas įstatymu įteisins Lietuvos piliečių pavardžių ir gatvių pavadinimų rašymą lenkiškais rašmenimis, sako kaimyninės šalies prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).

„Matome labai didelį Lietuvos ir Lenkijos suartėjimą, tikimės, kad jis suteiks ir galimybes Lietuvoje gyvenančiai lenkų tautinei mažumai“, – ketvirtadienį per bendrą Lietuvos ir Lenkijos prezidentų spaudos konferenciją sakė A. Duda.

„Turiu vilties, kad lenkų tautinių mažumų pavardes ir gatvių pavadinimus Lietuvoje bus leidžiami rašyti originalo kalba“, – teigė jis.

Lenkijos prezidentas tvirtino žinąs, kad Lietuvos parlamente svarstomi trys su tuo susiję įstatymų projektai.

„Mums liko ramiai palaukti, kol sprendimas bus priimtas“, – žurnalistams sakė A. Duda.

Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos Lietuvoje vyksta jau dešimtmečius. Vieni politikai siūlo leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti teigia, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvių kalbos statusas ir siūlo vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Varšuvoje lankosi su valstybiniu vizitu. Tai paskutinis valstybinis vizitas jai baigiant kadenciją.

Kalbėdama apie lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje D. Grybauskaitė tvirtino, kad pagrindinis klausimas yra ne pavardžių rašyba, o žemės nuosavybės atkūrimas Vilniaus krašte.

Ji sakė, kad dėl to, jog Vilniaus krašte nėra laisvos žemės, nuosavybės teisės neatkuriamos ne tik lenkų tautybės, bet visiems Lietuvos piliečiams.

„Visus žmones traktuojame vienodai“, – sakė prezidentė.

Ir Lietuvos, ir Lenkijos vadovai per spaudos konferenciją akcentavo labai gerus valstybių santykius. Prezidentai tvirtino, kad jų pozicijos daugeliu klausimų sutampa, pabrėžta, kad šalys bendradarbiauja visose srityse: ekonomikos, energetikos, karinėje ir kt.

A. Duda pasidžiaugė, kad Lietuvoje veikia Lenkijos valstybinė įmonė „Orlen“.

„Žinau apie Lietuvos valdžios palaikymą“, – sakė jis.

D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad Lenkija tapo trečia Lietuvos prekybos partnerė.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai pabrėžė esantys prieš Vokietijos ir Rusijos vykdomą projektą „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje.

„Abi pusės mato, kad tai politinis, o ne ekonominis projektas, kuris neša žalą ir gilina priklausomybę nuo Rusijos veiksmų“, – per spaudos konferenciją sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė: Lietuva ir Lenkija – daugiau nei kaimynės

Lietuva ir Lenkija yra daugiau nei kaimynės – šalis sieja ne tik istorija bei paveldas, bet ir dabarties iššūkiai, valstybinio vizito Lenkijoje metu sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Lietuva ir Lenkija – daugiau nei kaimynės. Mus sieja ne tik geografija, bet ir didelė istorija, kultūrinis paveldas bei šių dienų iššūkiai“, – ketvirtadienio vakarą sakydama tostą iškilmingos vakarienės metu pažymėjo D. Grybauskaitė, pranešė Prezidentūra.

„Simboliška, kad šiemet minint Liublino unijos keturių šimtų penkiasdešimties metų jubiliejų čia, Varšuvoje, susitarėme stiprinti partnerystę gynybos ir saugumo srityje. Mūsų paskelbta deklaracija – tarsi istorinis tiltas, kurio pradžioje matome uniją, išsaugojusią dvi suverenias valstybes ir padėjusią atremti grėsmę iš Rytų“, – teigė šalies vadovė.

Pasak prezidentės, Lietuva ir Lenkija kurdamos bendrą ateitį Europos ir transatlantinėje bendrijoje drauge prisideda prie viso žemyno saugumo ir klestėjimo.


Šiame straipsnyje: undefined

NAUJAUSI KOMENTARAI

nu jo

nu jo portretas
Galetu pasirupinti, kad atlyginimai ir pencijos pasiektu ES, dabar tik saugumas, kas ubagus puola, niekas....puola tik turtingus o mes dedam brangia signalizacija i bomzu lusnyna.

Anonimas

Anonimas portretas
Kriuksi Amerikos NATO baudziauninkai. Idiotai, savo tautieciu lavonais nori isgelbeti Amerikos ,,demokratija,,.Rusija aiskiai pasake : Jeigu bus ivestos raketos i Europa tai tos salys ir ju valdymo centrai BUS SUNAIKINTI. Tai reiskia Rumunija Lenkija, Pribaltika ir Amerika BUS SUNAIKINTI. Na o dabar PAKRIUKSEKIT cha cha cha cha cha ....

Atkreipkite dėmesį....

Atkreipkite dėmesį.... portretas
Kas šiandien Europoje vienijasi? Didžiausi rėksniai ir naciukai: Ukraina, Lenkija, Lietuva. Tie, kurie su Vokiečių SS daliniais ėjo "imti" Maskvos, o kai gavo per dantis prie Maskvos, Stalingrado ir Kursko - 10 metų slapstėsi miškuose nuo TEISINGUMO ir "kovojo" su taikiais gyventojais. Šiandien jie vėl kelia savo galvas. Istorija jų dar nepamokė...PAMOKYS DAR KARTĄ...Ir Sibire vietos kai kam užteks.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių