- Mindaugas Aušra, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos šalių vadovai svarstys, ar pratęsti sankcijas Rusijai, ir labai svarbu, kad tai būtų padaryta, nes per trejus metus situacija nė kiek nepasikeitė, LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Kalbame apie sankcijas, kurios apriboja ir apribojo skolinimąsi Rusijos bankams ir įmonėms technologijų, naftos sektoriuje, ginklų embargą. Sankcijos išties veikia ir yra labai rimtos“, – pabrėžia šalies vadovė.
– Vykstate į Briuselį. Vienas aptariamų klausimų bus gynybos projektai, kuriuos siūlo pati Europos Sąjunga. Kas būtent bus aptariama?
– Klausimų bus daug. Tai mūsų susitikimas prieš Kalėdas, todėl visada tikimės, kad jis bus lengvesnis, šventiškesnis. Tačiau visada būna labai daug rimtų klausimų – ir gynyba, ir Jungtinės Karalystės išėjimo procesas, ir euro zonos stiprinimas, ir sankcijų Rusijai pratęsimo klausimai.
Taigi bus labai rimtos beveik dvi dienos. Atsakant į jūsų klausimą dėl saugumo ir gynybos stiprinimo, turime svarbų susitikimą. Galiausiai 25 šalys sutarė susijungti į PESCO bendradarbiavimo grupę. Džiaugiuosi, kad vieną iš dviejų svarbių klausimų iniciavo Lietuva. Bus aptariama, sutariama dėl kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų sukūrimo esant grėsmei. Prisijungė jau daugelis šalių. Vien praėjusiais metais ES vidutiniškai fiksuota daugiau nei 4 tūkst. kibernetinių atakų per dieną, Lietuvoje – 50 tūkst. per metus. Matome suintensyvėjusias kibernetinių atakų grėsmes, todėl tokių pajėgų reikia. Tai Lietuvos iniciatyva ir ji įtraukta į vieną iš 17 prioritetinių projektų grupę. Projektai bus realizuojami artimiausiu metu.
Antras klausimas, kuris mums labai svarbus ir kurį inicijavome su kitomis šalis – mobilumo Šengenas. Tai karinio mobilumo palengvinimas judant per šalis reikalui esant, norint padėti. Šie du klausimai ir 17 projektų mums svarbūs, įtraukti mūsų iniciatyva.
Taip pat susitiksime ir pakalbėsime su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Aptarsime ES ir NATO bendradarbiavimą, nes tikslas išlieka bendradarbiauti – ne dubliuotis, o papildyti NATO kovoje su hibridinėmis grėsmėmis, terorizmu ir pagalba trečiosioms šalims. Europinio saugumo ir gynybos politika turi tik papildyti ir užimti tas nišas, kurių NATO nėra užėmusi. Tai daugiausia – naujosios moderniosios grėsmės.
– Minėjote, kad ES vadovai aptars „Brexit“ derybas. Pirmasis derybų etapas baigtas. Ar bus aptariami jo rezultatai?
– Juos tiesiog patvirtinsime. Yra keturi sutarti dalykai. Kas mums buvo įdomu ir svarbu – užtikrinti Lietuvos piliečių, šiuo metu gyvenančių JK, teises. Jos bus apsaugotos. Svarbios ir visų kitų Europos šalių piliečių teisės. Taip pat – finansiniai įsipareigojimai JK, jie taip pat bus išsaugoti.
Nors praėjo treji metais, situacija nė kiek nepasikeitė, jokio postūmio nematome, kol kas Rusija nesilaiko įsipareigojimų, Rytų Ukrainoje matome karo veiksmus, todėl labai tikiuosi, kad sankcijos bus pratęstos.
Tai du svarbūs pasiekimai šiame etape. Buvo svarbus ir labai jautrus trečias klausimas – tai siena su Šiaurės Airija. Ketvirtas – Teisingumo Teismo įtaka ir galiojimas JK pereinamuoju laikotarpiu. Tai keturi dalykai, kurie jau sutarti ir tenkina abi puses.
Manau ir tikiuosi, kad mes pritarsime šiems rezultatams ir svarbiausios diskusijos bus apie antrąjį etapą, kuris turės būti nukreiptas į ateitį – apie ateities santykius po JK išėjimo. Tai ir prekyba, ir vidaus reikalai, saugumas ir kt. Naujasis ateities santykių modelis gali būti dar sunkesnis derybų prasme nei tai, ką suderėjome dabar.
Niekada nebuvo tokios situacijos, kad reikėtų kurti naują modelį. Mes turime santykius su trečiosiomis šalimis, su NATO šalimis (kurios ne ES), dalimi Skandinavijos, su Šveicarija. Ypatingą statusą turi Kanada. Mes dar nežinome galutinio modelio, bet labai tikiuosi, kad tai bus abiem pusėms naudingi santykiai.
JK yra labai svarbi partnerė Lietuvai, taip pat ir kitoms Europos šalims. Mes intensyviai prekiaujame, mūsų eksportas gerokai viršija milijardą eurų, nekalbant jau apie tai, kad JK yra ir rimta gynybos sąjungininkė. Mes esame už tai, kad ateities santykių modelis būtų naudingas abiem pusėms ir ne silpnintų, o stiprintų mus visus. Reikės ieškoti kompromisų, jie nebus lengvi, nes tokio varianto niekas nėra išbandęs ir nežino, kaip toks modelis atrodys.
– Kaip manote, kiek dar derybos gali tęstis?
– Kadangi pagal visas europines sutartis turėtų trukti dvejus metus, formaliai jos turėtų baigtis 2019 m. pavasarį, bet, jei susitarimo nebūtų, yra galimybė jas pratęsti. Bet kokiu atveju jau dabar sutarta, kad Jungtinė Karalystė iki 2020 m. pabaigos visiškai finansuos savo įsipareigojimus.
Taigi finansinis susitarimas jau yra, todėl, net jei ir būtų kažkokių nesusipratimų ar prasitęstų derybos, ekonomine, finansine prasme tai įtakos, ko gero, neturėtų. Bet būtų politinio nestabilumo laikotarpis, ypač verslui.
– Taip pat vadovai svarstys, ar pratęsti sankcijas Rusijai. Kaip manote, ar jos bus pratęstos?
– Labai tikiuosi, nes šios sankcijos, kurių galiojimas baigiasi sausio 31 d., yra susijusios su labai konkrečiomis sąlygomis, t. y. Minsko susitarimo įgyvendinimu. Nors praėjo treji metais, situacija nė kiek nepasikeitė, jokio postūmio nematome, kol kas Rusija nesilaiko įsipareigojimų, Rytų Ukrainoje matome karo veiksmus, todėl labai tikiuosi, kad sankcijos bus pratęstos dar šešiems mėnesiams.
– Jūsų požiūriu, sankcijos, kurios buvo iki šiol ir kurios baigsis sausio mėnesį, kažkokį rezultatą davė?
– Davė, nes mes dabar kalbame apie sankcijas, kurios apriboja ir apribojo skolinimąsi Rusijos bankams ir įmonėms technologijų, naftos sektoriuje, ginklų embargą. Sankcijos išties veikia ir yra labai rimtos. Be to, tai ne tik ekonominis, ne tik politinis poveikis, bet ir mūsų pozicijos, politinio vertinimo tų veiksmų, kuriuos Rusija vykdo Ukrainoje, išraiška.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VRK vadovė: EP artėjimas prie rinkėjų leidžia tikėtis didesnio aktyvumo rinkimuose
Didesnio aktyvumo birželio 9 dieną vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose leidžia tikėtis tai, kad ši institucija yra šiek tiek arčiau rinkėjo nei 2009-aisiais, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petroni...
-
Opozicinę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakciją paliko Z. Streikus1
Opozicinę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakciją paliko Zenonas Streikus, antradienį pranešta per Seimo posėdį. ...
-
Kandidatu į NSGK pirmininko postą laikomas A. Pocius: dar niekas su manimi apie tai nekalbėjo1
Kandidatu į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko postą laikomas konservatorius Arvydas Pocius sako, kad tiesiogiai tokio pasiūlymo kol kas nėra sulaukęs. ...
-
I. Šimonytė: A. Anušausko teiginiai apie korupciją galėjo būti neteisingai suprasti4
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad atsistatydinančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teiginiai apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje galėjo būti neteisingai suprasti. ...
-
Nerimas po skandalo: prašom visuomenės duoti daugiau pinigų, bet patys keliam abejonių9
Dėl skandalingo Krašto apsaugos ministro atsistatydinimo opozicijos atstovai atsisakė dalyvauti premjerės Ingridos Šimonytės organizuotame susitikime dėl gynybos finansavimo. Aiškina nematantys prasmės, o ir galimybę rasti sutarim...
-
L. Kasčiūnas įvardijo pirmą darbą naujam krašto apsaugos ministrui6
Į krašto apsaugos ministrus siūlomas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad pirmasis naujojo Krašto apsaugos ministerijos vadovo darbas būtų grąžinti opoziciją į derybas dėl gynybos f...
-
Premjerė pateikė L. Kasčiūno kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus60
Premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui oficialiai pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus. ...
-
A. Anušauskas: kas begali būti aiškiau?19
Atsistatydinantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako nematantis savęs Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovo pareigose. ...
-
Seimo pirmininkė apie rengiamą nepasitikėjimo kancleriu procedūrą: yra labai rimtas signalas3
Daugiau kaip pusės parlamentarų nepasitikėjimas Seimo kancleriu Modestu Gelbūda yra „labai rimtas signalas“, ketvirtadienį rengiama nepasitikėjimo procedūra, patvirtino parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. ...
-
Dėl J. Šiugždinienės pareigų – naujas pasiūlymas4
Konservatorių frakcija į Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkus siūlo buvusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę. ...