- Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Danija Lietuvą labai gerai supranta dėl atominio saugumo problemų, nes kažkada turėjo sudėtingą situaciją pasienyje su Švedija, LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Be to, pastebi šalies vadovė, į migrantų priėmimą Danija taip pat žiūri kitaip nei Švedija, skiriasi danų požiūris ir į saugumo užtikrinimą regione.
– Prezidente, tai ne pirma jūsų konsultacinė kelionė. Buvote Berlyne, kur susitikote su Angela Merkel, Vilniuje – su Donaldu Tusku, ruošiantis Bratislavos susitikimui. Dabar vykstate į Daniją. Kodėl būtent ten?
– Deriname. Čia ir oficialus vizitas, nes susitiksiu su karaliene Margrethe II, ir darbinis, nes Danija – viena svarbiausių Skandinavijos šalių, kurių nuomonė taip pat formuoja Europos Tarybos nuomonę, visada deriname ir su skandinavais savo poziciją. Juo labiau kad su Danija esame vienminčiai daugeliu klausimų – tiek migracijos krizės, tiek saugumo užtikrinimo, tiek NATO vaidmens Europoje, tiek ekonominės reformos.
Taigi turime konsoliduoti savo poziciją, juk pokalbiai – jau penktadienį ir jų pradžia bus gana sudėtinga, nes matome labai daug iššūkių ir didelę atskirų Europos šalių narių fragmentaciją ir susiskirstymą grupėmis. Tai – puiki proga po vizito Berlyne pasikalbėti su viena iš Skandinavijos atstovių ir pasiruošti bendram susitikimui su visomis ES šalimis penktadienį.
– Kuo skiriasi Danijos, jos kaimynės Švedijos ir Lietuvos pozicijos? O kur jos sutampa?
– Atrodytų, kad regionas vienas, bet iš tikrųjų niuansų yra, ypač migracijos klausimais. Danijos ir Lietuvos pozicija artimesnė, Švedija gal kiek kitaip žiūri į migrantų priėmimą, nors jos pozicija irgi keičiasi, nes bendra situacija komplikuojasi ir Švedijoje. Bet Danija turi vadinamąsias sutarčių išimtis vidaus politikos klausimais, taigi nedalyvauja bendroje migrantų priėmimo schemoje. Savo laiku tokias pačias išimtis turėjo Jungtinė Karalystė ir Airija, taigi čia pozicijos labai skiriasi.
Kadangi Danija yra NATO narė, ji labai aktyvi užtikrinant saugumą regione. Tai taip pat skiriasi nuo Švedijos arba Suomijos situacijos, be to, Danija labai aktyviai dalyvauja ir pas mus. Taigi su Danija turime labai daug bendrų dalykų, galbūt net daugiau negu su kitomis Skandinavijos šalimis.
– Susitikimo metu bus aptariami ir energetinio saugumo regione klausimai. Kokius pasiūlymus išsivežate jūs asmeniškai?
– Danija mus labai gerai supranta dėl atominio saugumo problemų, nes kažkada turėjo sudėtingą situaciją pasienyje su Švedija – 20 km nuo Danijos sostinės taip pat buvo mėginama paleisti atominę elektrinę Švedijos pusėje. Ir paskui ilgų derybų, net kaktomušos metu galiausiai ši atominė buvo uždaryta. Taigi energetinio saugumo klausimai Danijai laba suprantami.
Mes dirbame ir naudojamės ta pačia elektros birža „Nord Pool“ ir Danija supranta bei suinteresuota, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su Vakarų Europa vyktų kuo greičiau, o tai naudinga pačiai Danijai. Mes turime supratimą ir palaikymą, mums labai svarbu, kad jie palaikytų mus toliau, nes geresnė elektros rinkų integracija yra bendras interesas.
Danijos patyrimas dėl elektros, dėl gamybos iš alternatyvių šaltinių ir dėl atominės energetikos problemų sprendimo mums yra naudingas. Todėl šio vizito metu su premjeru ir vėliau su verslo atstovais kaip tik ir paliesime daugelį klausimų, kuo Danija gali būti naudinga mums ir kuo mes Danijai.
– Paminėjote, kad susitiksite ir su verslo atstovais. Ką aptarsite?
– Visi vadovai, kaip ir aš, visada per vizitus, kiek įmanoma, mėginame susitikti su potencialiais investuotojais ir tais investuotojais, kurie jau Lietuvoje, – išklausome jų nuomones, pasidalijame įžvalgomis. Šiuo metu Lietuvoje yra per 200 Danijos kapitalo įmonių, jos sukuria per 9 tūkst. darbo vietų, taigi Danijos verslas yra aktyvus – tai viena aktyvesnių šalių kaip ir Švedija.
Todėl susitiksiu su Danijos pramoninkų konfederacija, didžiausių Danijos verslo kompanijų atstovais, kurie planuoja arba jau nusprendę ateiti į Lietuvą. Pavyzdžiui, tai didelė langų gamintoja „Dovista“, kuri per artimiausius kelerius metus planuoja investuoti iki 50 mln. eurų, ir kitos kompanijos. Taigi yra galimybė išgirsti jų pastabas, kaip jiems sekasi, taip pat – pasiūlyti ir pakviesti tuos, kurie dar abejoja. Taigi manau, kad per vienos dienos intensyvų vizitą mėginsiu dar pasikalbėti ir su Danijos verslininkais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti6
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją5
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją9
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose2
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo2
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...
-
Premjerė nemato tikslo skubėti: naujo švietimo ministro ieškos nebent vasarą5
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus reikėtų tikėtis nebent vasarą – kada dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Todėl, pažymi...
-
LVAT atmetė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovės skundą dėl apygardų sudarymo1
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė Seimo narės Ritos Tamašunienės skundą dėl kelių Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) suformuotų vienmandačių rinkimų apygardų Vilniuje bei Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...