- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neaiškumas dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) sąlygų trukdo bendrijos narėms derėtis dėl 2021-2027 metų biudžeto, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, dėl to bus deramasi tik kitų metų rudenį.
„Kol nepadarys ar nacionalinio susitarimo britų politikai, ar tarppartinio, ar tarpfrakcijinio, kaip bepavadinsi, kol nebus bendro sutarimo, ką jie įsivaizduoja „Brexit'u“ ir ko jie nori, tol mes tikrai gaištame laiką, o svarbiausia, kad Europa tampa šito politinio chaoso įkaite“, – penktadienį LRT televizijai Briuselyje sakė D. Grybauskaitė. Jos komentarą BNS perdavė Prezidentūra.
„Vakar (ketvirtadienį – BNS) teko apsispręsti, kad dėl finansinės perspektyvos derėsimės ne kitų metų pradžioje, kad spėtume laiku suderėti, o kol kas nustūmėme į kitų metų rudenį, o tai jau yra būtent tokio chaotiško „Brexit'o“ pasekmė“, – pridūrė ji.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime dalyvaujanti Lietuvos vadovė tvirtino, kad britų premjerė į EVT susitikimus atvyksta „be aiškaus mandato“, todėl tie susitikimai nėra rezultatyvūs.
Ketvirtadienį ES šalys išsakė savo pozicijas dėl Europos Komisijos pateikto pirminio biudžeto pasiūlymo.
„Baltijos šalys labai vieningai pasisakėme dėl tiesioginių išmokų ir dėl žemės ūkio apskritai finansavimo. Taigi, daugelio šalių pozicijos grupavosi ir buvo aiškiai išreikštos, tai puikios gairės Europos Komisijai parengti antrąjį pasiūlymą. Jis greičiausiai atsiras iki kitų metų birželio. Na, o kol kas derybos numatomos dar vėliau 2019 metų rudenį“, – teigė D. Grybauskaitė.
Anksčiau Prezidentūra pranešė, kad derantis dėl naujojo septynmečio biudžeto Lietuvai svarbios trys prioritetinės sritys: parama iš sanglaudos fondų, žemės ūkio išmokos ir lėšos Ignalinos AE uždarymui bei strateginiams energetikos ir transporto projektams.
Lietuvos bendrajam vidaus produktui peržengus 75 proc. ES vidurkio ribą, Komisija siūlo 24 proc. sumažinti Lietuvai skirtą ES paramą iš sanglaudos fondų. Šalies vadovės teigimu, toks drastiškas sumažinimas yra nepriimtinas, todėl būtina siekti, kad Lietuvai būtų taikomas pereinamasis laikotarpis ir ES parama būtų mažinama pamažu.
Lietuva bendromis jėgomis su Latvija ir Estija taip pat siekia, kad tiesioginės žemės ūkio išmokos Baltijos šalių ūkininkams sparčiau pasiektų ES vidurkį. ES jau dabar nevykdo savo 2013 metų prisiimto įsipareigojimo, kad tiesioginės išmokos 2020 metais sieks mažiausiai 196 eurus už hektarą. Pagal Komisijos pateiktą dabartinį pasiūlymą, Lietuvos ūkininkams pirmaisiais naujosios finansinės perspektyvos metais – 2021-aisiais – numatyta mokėti 174 eurų išmoką už hektarą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse14
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
VRK: baigėsi parašų rinkimo terminas į EP rinkimus
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimas už kandidatų sąrašus rinkimuose į Europos Parlamentą (EP). Reikiamą skaičių parašų surinko septynios partijos, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. ...
-
Per mokymus VRK galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis (atnaujinta)9
Rinkimų repeticijos metu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis, praneša portalas „lrytas.lt“. ...
-
G. Landsbergis su Filipinų pareigūnais aptarė Kinijos grėsmę, dvišalį bendradarbiavimą13
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį Maniloje su FIlipinų pareigūnais atarė dvišalį bendradarbiavimą, Kinijos grėsmę. ...
-
EP rinkimai: mažiausiai dviem partijoms nepavyko surinkti privalomo rinkėjų parašų skaičiaus
Mažiausiai dviem partijoms, norinčioms dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, nepavyko surinkti privalomo rinkėjų skaičiaus, dėl to jos negalės kelti savo kandidatų sąrašų. ...
-
KT sprendimas dėl R. Žemaitaičio nenustebino: įžvelgia pavojų politinei cenzūrai4
Seimo opozicijos nenustebino ketvirtadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas pripažinti parlamentarą Remigijų Žemaitaitį sulaužius Seimo nario priesaiką ir pažeidus Konstituciją. Nepaisant to, kai kurie parlamentarai įžvelgia pavojing...
-
Įvertino KT verdiktą dėl R. Žemaitaičio: tai rodo, kad kalbėjimas turi ribas9
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) pripažinimas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją rodo, jog politikų kalbėjimas turi ribas. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Nepalankaus KT sprendimo sulaukęs R. Žemaitaitis žada atsisakyti Seimo nario mandato10
Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką, jis pats žada artimiausiu metu atsisakyti Seimo nario mandato. ...
-
Paveiksliuke – degantis kūdikis: Laisvės partija bando gesinti gaisrą28
Internautai ūžia: Laisvės partija kvietimą registruotis į referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo iliustravo paveiksliuku su degančiu kūdikiu. Tiesa, partija įrašą netrukus pašalino. ...