Buvęs A. Kubiliaus patarėjas: G. Landsbergiui trūksta gebėjimo artikuliuoti

Seime šią savaitę toliau virė katilas, kuriame opozicija su valdančiaisiais aiškinosi savo santykius ir priklausomybes. Šįkart mėginta savo pozicijas įrodinėti sukūrus laikinąsias tyrimo komisijas.

Opozicija siūlė tirti padėtį žemės ūkyje, paaiškėjus, kad valstiečių žaliųjų lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojasi politiko artimiesiems priklausančiais žemės plotais. Opozicija įtaria, kad galbūt apeinama įstatymo nustatyta riba, leidžianti asmeniui įsigyti ne daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės.

O valdantieji ir jiems prijaučiantys reikalauja pradėti parlamentinį tyrimą, kuris atsakytų,  ar per pasaulinę finansų krizę konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vyriausybė nepadarė žalos valstybei, skolindamasi  iš komercinių bankų, o ne iš TVF.  Reikalaujama ištirti  tuometinės finansų ministrės Ingridos Šimonytės ir  Andriaus Kubiliaus asmeninę atsakomybę.

Kol kas abi bylos nebaigtos, du komitetai – Kaimo reikalų bei Biudžeto ir finansų – turi pasiūlyti sprendimus, ar lemta atsirasti dar dviem komisijoms.

Parlamente prasidėjusias batalijas neigiamai vertina tiek socialdemokratas Gediminas Kirkilas, tiek iš jo krizės išvakarėse valstybės vairą perėmęs konservatorius Andrius Kubilius.

„Aš nelabai manau, kad Seimui labai tinka toks, sakyčiau, archeologinis darbas ieškoti, kas vyko prieš 10 metų, ir ypač, kad tai reikalauja labai specifinių žinių“, – sakė 2008–2012 m. ministras pirmininkas S. Kubilius.

„Aš apskritai prieš visas tas komisijas. Tų komisijų pobūdis yra toks grynai propagandinis: visiems pasipliekt, pasišnekėt, o rezultatas...“, – kalbėjo 2006–2008 m. ministras pirmininkas G. Kirkilas.

Premjeras Saulius Skvernelis suformuluotus klausimus parlamentiniam tyrimui dėl Andriaus Kubiliaus vyriausybės skolinimosi vertina kritiškai

„Jokių „Kubiliaus komisijų“ būti negali. Negali būti jokių personalijų ir kažkokių tyrimų arba vertinimų. Mes turime surasti ir išsiaiškinti tas priežastis, kurios įtakojo galimai ir pačią krizę ir po to pasekmes, kad ateityje galėtume išvengti“, – teigė S. Skvernelis.

Šitos komisijos idėja sklando jau 4 mėnesius, šią savaitę Seimas sugebėjo paskirti Biudžeto ir finansų komitetui, kuriam pavesta teikti pagrindinę išvadą Seimui, ar tokia komisija reikalinga.

Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas anksčiau yra sakęs, kad tyrimas būtų perteklinis, nes Biudžeto ir finansų komitetas jau yra pavedęs šiemet Valstybės kontrolei atlikti valstybės skolinimosi 2009–2010 metais auditą.  Nepaisant to, vadinamosios „Kubiliaus-Šimonytės“ tyrimo vežimas stumiamas į priekį.

Opozicija įsitikinusi, kad šita komisija – atsakas į jų reikalavimą sudaryti komisiją ir ištirti „nerimą keliančią padėtį žemės ūkyje“. Pagrindinė tyrimo tema – išsiaiškinti kas Lietuvoje valdo daugiau nei pusę tūkstančio ha žemės. Opozicija surašė beveik 30 klausimų, susijusių su žemės įsigijimu, vekselių naudojimu žemės ūkyje, į Lietuvą iš trečiųjų šalių importuojamų trąšų pardavimu.

Tačiau tokiam tyrimui nepritarė valstiečių žaliųjų vadovaujami Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Kaimo reikalų komitetai.

„Yra pradėta visa eilė tyrimų, tai aš manau, kad mes tiesiog vertindami Seimo narį ar su juo susijusias įmones turėtumėm sulaukti tų tyrimų pabaigos. Na ir tada daryti atitinkamas išvadas“, – sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Ar komisija reikalinga, pavesta aiškintis Kaimo reikalų komitetui, kuris jau siūlė tokio tyrimo atsisakyti. Opozicijos atstovai grasina skųstis Seimo etikos sargams.

„Kaimo reikalų komiteto absoliuti dauguma – valstiečių žaliųjų atstovai – vienas dalykas. Antras dalykas – Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas buvo Žemės ūkio rūmų primininkas, B. Markauskas irgi buvo Žemės ūkio rūmų pirmininkas, plius Kaimo reikalų komitete yra ūkininkai, kurie valdo žemės ūkio bendroves ir kitas  bendroves, kurios prekiauja ir trąšomis, ir technika, ir traktoriais, ir grūdais, ir sėklomis. Tai klausimas gaunasi taip, kad patys valstiečiai tiria savo veiklą. Na kur jūs esat matę normalioj demokratinėj valstybėj?“ – stebėjosi Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Remigijus Žemaitaitis.

„Nagrinės žmonės, kurie truputį supranta apie ką šneka, net ne truputį ūkininkai supranta, o gerai supranta“, – teigė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.

Socialdemokratų partijos narys, politologas Liutauras Gudžinskas sako, kad valstiečiai žalieji, eidami į rinkimus, žadėjo vykdyti visiškai naują politiką, demonstruoti naujus profesionalumo standartus, vykdyti reformas ir kadencijos pradžioje buvo bandymų jas pradėti. Tačiau, anot politologo, tai įmanoma, tik užsitikrinus opozicijos palaikymą. Todėl priešprieša, panaudojant laikinųjų tyrimo komisijų įrankį, nieko gero nežada ateities darbams.

„Jeigu parlamentas, parlamento komitetai užsiima ne konkrečių įstatymų įgyvendinimu, o tarkime, retrospektyviniu tyrimu nagrinėjant kaip žemės ūkis, pavyzdžiui, buvo formuojamas, vystėsi ir tiktai iki 2016 m., tai yra iki valstiečių žaliųjų atėjimo, bet ne šių laikų įvykiai analizuojami ir ką padaryti, kad visgi galų gale tie įstatymai būtų įgyvendinti, tai iš tikrųjų yra parlamentinio darbo brokas“, – sakė  VU TSPMI docentas dr. L. Gudžinskas.

Anot buvusio premjero A. Kubiliaus patarėjo, konservatoriaus Virginijaus Valentinavičiaus, situaciją žemės ūkyje parlamentas privalėjo taisyti jau seniai, ir tai – didelė politikų skola kaimuose skurstantiems smulkiesiems žemdirbiams. Nėra normalu, kai 5 proc. stambiųjų  žemvaldžių gauna liūto dalį – vos ne 90 proc. europinės paramos.

„Tai galinga interesų grupė, kuri jau daugelį metų pajėgia susirikiuoti sau įstatymus ir susikurti sau itin palankią privilegijuotą padėtį mokesčių prasme ir įtakos politiniams sprendimams prasme. Todėl valdančioji dauguma turi visas galimybes blokuoti šitą komisiją arba ją sukarikatūrinti, kitaip tariant, paversti ją komisija kaip Landsbergis sugriovė kolūkius. Kita kliūtis, kurią aš matau, tai yra ribotos opozicijos galimybės artikuliuoti rimtus tikslus komisijos. Kaip epizodas su ankstyvais rinkimais parodė, kad Tėvynės sąjungos lyderiui G. Landsbergiui trūksta paprasčiausiai gebėjimo gerai artikuliuoti, kodėl tų rinkimų reikia“, – kalbėjo M. Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto dekanas doc. dr. V. Valentinavičius.


Šiame straipsnyje: Seimasvalstiečiaiopozicija

NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
"Buvęs A. Kubiliaus patarėjas: G. Landsbergiui trūksta gebėjimo artikuliuoti" - o kaip su vaikų gamyba, negi ir tie - ne jo?

uūkinikas.

uūkinikas. portretas
Ko jus laukiate.Pagal bolševikų kodeksą Karbauskį reikia iš buožinti.Taip buvo daroma Rusijoje 1917 m Vykdant Lenino direktyvas susidorojant su rusų ūkinikais.Dabar tas direktyvas icijoja konservatorių lideris G Landsbergis.

Alis Petkus...

Alis Petkus... portretas
o labiausiai pykina tas visalaikis nuo pat Nepriklausomybės paskelbimo sėdėjimas Seime... aišku, jie gi nieko nebemoka dirbti,- tik intrigomis užsiimti... reikia įstatymo apie kadencijų buvimo Seime apribojimą...
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių