- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Niujorke viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad atkurdamos nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusias ekonomikas, šalys turi daugiau investuoti į žalos klimatui mažinimą.
Taip jis kalbėjo Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antonijo Gutjereso) sušauktame renginyje darnaus vystymosi tikslų klausimu.
„Daugiau kaip pusė pasaulio BVP priklauso nuo gamtos. Daugelio žmonių gyvenimas priklauso nuo gamtos. Todėl iš naujo atkurdami savo šalių ekonomiką privalome investuoti į poveikio klimatui neutralumą, biologinės įvairovės apsaugą ir jos atkūrimą“, – JAV vykstančiame renginyje pirmadienį sakė prezidentas.
Pasak jo, pandemija paskatino naują Lietuvos biotechnologijų pramonės dinamiką.
„Pažangios žaliosios technologijos taip pat gali labai padidinti produktyvumą – ir būti naudingos aplinkai. Neseniai Lietuva patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę“, – dėstė šalies vadovas.
Šiame dokumente numatyta iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus sumažinti 70 proc., o iki 2050-ųjų – 100 proc., lyginant su 1990 metais.
„Iššūkis – rasti visas prie to prisidėti skatinančias priemones, pavyzdžiui, tikslias fiskalines paskatas arba išmaniąsias depozito sistemas“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Šių metų birželio mėnesį Vilniuje buvo pasirašyta „Žalios Lietuvos“ deklaracija. Kartu su Europos Sąjungos Komisija, vietos bendruomenėmis, verslo ir pramonės įmonėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis susitarėme dirbti kartu perkeičiant mūsų ekonomiką – ir mūsų gyvenimus“, – pridūrė jis.
Prezidentas šalis pakvietė „ryžtingai pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos solidarizuojantis ir bendradarbiaujant“.
2015-aisiais JT buvo priimtas darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030-ųjų dokumentas. Jis susijęs su pokyčiais, siekiant sumažinti skurdą, badą, atskirtį, stiprinti inovacijas, švietimą, toleranciją, tvarią ekonomiką.
Dokumente yra nustatyta keliolika darnaus vystymosi tikslų ir daugiau nei pusantro šimto smulkesnių uždavinių.
Pasak G. Nausėdos, šalys padarė „daug, bet nepakankamai“.
„Viena didelė kliūtis buvo COVID-19 pandemija. Prasidėjusi kaip visuomenės sveikatos krizė, ji išryškino baisias gilėjančios sisteminės nelygybės pasekmes. Nepaisant to, dėl šios krizės atsirado erdvės drąsiems sprendimams, susijusiems su socialine ir ekonomine gerove“, – kalbėjo prezidentas.
„Mes vis tiek galime paspartinti pasaulio vystymąsi nauja, ryžtingesne trajektorija. Pagaliau mums buvo parodyta tikroji solidarumo vertė. Be pasaulinio bendradarbiavimo nebūtų vakcinų. O dabar jomis dalindamiesi galime visame pasaulyje sustabdyti viruso plitimą“, – dėstė Lietuvos vadovas.
Pasak jo, būtent tokio solidarumo reikia ir sprendžiant klimato kaitos klausimus.
Pirmadienį Niujorke G. Nausėda taip pat susitiko su Kosovo prezidente Vjosa Osmani (Viosa Osmani) ir Norvegijos premjere Erna Solberg.
Be to, šalies vadovas dalyvavo Rugsėjo 11-osios teroro aukų pagerbimo ceremonijoje.
Į Niujorką G. Nausėda atvyko dalyvauti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 76-ojoje sesijoje, kur antradienį perskaitys savo pranešimą.
Prezidentas vėliau vyks į Čikagą, kur gyvena gausi lietuvių bendruomenė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis1
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą1
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose1
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
Prezidento posto siekiantis I. Vėgėlė VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto siekiančio Igno Vėgėlės atstovai ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
V. Bakas: Seimo komisijos narių klausimai sukėlė tarnybų vadovų isteriją
Seimo tyrimas dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pateiktos informacijos apie žvalgybos tarnybos galbūt atliktą paslaugą kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai ir tyrėjų klausimai sukėlė tirtų institucijų vadovų isteri...
-
STT nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje18
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. ...