- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečiui, Seimui siūloma priimti šiam jubiliejui skirtą rezoliuciją, kurios projektą įregistravo Seimo narys, konservatorius, Kovo 11-osios Akto signataras Emanuelis Zingeris.
Joje kalbama apie Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos – reikšmę šalies ir pasaulio istorijai. Anot rezoliucijos projekto, tikslinga Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbti nedarbo diena.
Dokumento projekte primenama ir apie tai, kad „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis“.
Seimo rezoliucijoje siūloma išreikšti „didžiausią pagarbą Lietuvos laisvės gynėjams ir aukoms, tą tragišką 1991 m. sausio 13-sios naktį apgynusiems Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę“.
„1991 metų Sovietų Sąjungos agresijos prieš 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvos Respubliką metu Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai, Laisvės gynėjai, savanoriai parodė ryžtą ir pasiruošimą kovoti ir žūti už Laisvę, gindami Lietuvos parlamentą, kuris tos kovos metu tapo Lietuvos širdimi“, – sakoma dokumento projekte.
Jame pabrėžiama, kad Sausio 13-oji visoms kartoms leidžia suprasti, kad Laisvė nėra tik duotybė, ji nebuvo dovanota, – ji iškovota krauju; todėl „tai ir atsakomybė, ir įpareigojimas ją ginti ir puoselėti; kiekvienas kasdieniu darbu turi liudyti ištikimybę tiems idealams, dėl kurių savo gyvybes paaukojo Lietuvos laisvės gynėjai“.
Laisvės gynėjai, savanoriai parodė ryžtą ir pasiruošimą kovoti ir žūti už Laisvę, gindami Lietuvos parlamentą, kuris tos kovos metu tapo Lietuvos širdimi.
Anot rezoliucijos projekto, Sovietų Sąjungos agresijos atrėmimas Sausio 13-ąją yra vienas iš veiksnių, prisidėjusių prie Sovietų Sąjungos ir totalitarinio komunistinio režimo žlugimo, demokratijos ir žmogaus teisių įtvirtinimo posovietinėje erdvėje, Vidurio ir Rytų Europos šalių sugrįžimo į demokratinių Europos valstybių šeimą.
Dokumento projekte siūloma pasmerkti Rusijos Federacijos institucijų sprendimus persekioti Lietuvos teisėjus, prokurorus ir kitus teisėsaugos pareigūnus, tyrusius ir nagrinėjusius baudžiamąją bylą dėl nusikaltimų žmoniškumui, padarytų 1991 metų Sovietų Sąjungos agresijos metu.
„Suverenios ir nepriklausomos valstybės teisėjų, prokurorų ir kitų teisėsaugos pareigūnų persekiojimas dėl jų konstitucinių pareigų tirti nusikaltimus žmoniškumui ir vykdyti teisingumą tokiose bylose yra neteisėtas ir netoleruotinas“, – pabrėžiama dokumento projekte.
Šiuo dokumentu Lietuvos Vyriausybę planuojama paraginti „imtis efektyvių priemonių, kad būtų užtikrintas į neteisėtus Rusijos Federacijos procesus įtrauktų Lietuvos teisėjų, prokurorų ir kitų teisėsaugos pareigūnų saugumas.“
Seimui taip pat siūloma atkreipti dėmesį į pastebimą propagandinę ir dezinformacinę veiklą, kuria bandoma menkinti Lietuvos nepriklausomybę, laisvės gynėjų atminimą, iškreipti istoriją, kurstyti tautinę nesantaiką.
„Greta pasirengimo ginklu ginti savo laisvę svarbu stiprinti neginkluotą laisvės gynybą – ugdyti visuomenės atsparumą melui, dezinformacijai ir propagandai, puoselėti istorinę atmintį“, – sakoma rezoliucijos projekte.
Jame siūloma priminti, kad šiandien prie valstybės ateities kūrimo jungiasi ir nepriklausomoje Lietuvoje gimusi ir su laisve užaugusi karta, kuri apie Sausio 13-osios agresiją sužino iš istorijos, tėvų ar liudininkų pasakojimų.
2021 m. sausio 13 d. bus minimos Laisvės gynimo 30-osios metinės. Šio jubiliejaus minėjimas dėl pandemijos vyks virtualioje erdvėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė18
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus1
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti6
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją10
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją10
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo2
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...
-
Premjerė nemato tikslo skubėti: naujo švietimo ministro ieškos nebent vasarą6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus reikėtų tikėtis nebent vasarą – kada dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Todėl, pažymi...