Per apkaltą pašalintam R. Paksui nori atverti kelią į prezidentus

Pagal projektą, per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo praėjus dešimčiai metų galėtų būti renkamas Seimo nariu ir prezidentu, taip pat galėtų būti skiriamas ministru, premjeru bei, turėdamas reikiamą kvalifikaciją, turėtų teisę pretenduoti į teisėjo ar valstybės kontrolieriaus pareigas.

Šias pataisas registravo 72 Seimo nariai – valdantieji „valstiečiai“, tarp jų frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis, taip pat Socialdemokratų darbo frakcijos atstovai, „tvarkiečiai“, keli Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai.

Esame valstybė, kuri linksniuojama kaip pažeidinėjanti žmogaus teises, ir to toleruoti negalima.

Tarp pasirašiusiųjų pataisas yra ir du liberalai – Jonas Varkalys ir Jonas Liesys.

Seimas anksčiau šią savaitę po pateikimo pritarė konservatorių ir liberalų Konstitucijos pataisų projektui, kuris R. Paksui būtų leidęs kandidatuoti tik į Seimo narius, taip pat draustų būti renkamam į Seimo vadovybę. Už šias pataisas balsavo 99 Seimo nariai, du buvo „prieš“ ir dešimt susilaikė.

Premjeras S. Skvernelis tuomet apie pataisas sakė, kad jos „visiškai įgyvendina Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą“.

„Esame valstybė, kuri linksniuojama kaip pažeidinėjanti žmogaus teises, ir to toleruoti negalima. Turi būti priimtas sprendimas, atsižvelgiant į EŽTT sprendimą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Aš matau, kad tai yra sprendimas, visiškai įgyvendinanti EŽTT sprendimą, kalbant apie pažeidimus, kurie buvo valstybės padaryti jo atžvilgiu“, – teigė Vyriausybės vadovas.

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais nusprendė, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose yra neproporcingas.

Kandidatuoti per apkaltą pašalintiems asmenims draudžiama remiantis Konstitucinio Teismo (KT) aiškinimu, jog toks asmuo negali eiti pareigų, kurioms būtina konstitucinė priesaika. Pasak KT, tokią nuostatą pakeisti galima tik pakeitus Konstituciją.

Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Kabinetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

Lietuvos sprendimų Taryba lauks iki liepos

Europos Tarybos (ET) Ministrų Komitetas pastebi Lietuvos pažangą sprendžiant dėl galimybių Rolandui Paksui dalyvauti rinkimuose, tolesnių sprendimų bus laukiama iki liepos.

Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė sako, kad komitetas teigiamai įvertino Seimo šią savaitę pradėtas svarstyti Konstitucijos pataisas, numatančias galimybę R. Paksui siekti Seimo nario mandato, o tai leido Lietuvai išvengti tarptautinių sankcijų.

„Šis žingsnis bendru valstybių Europos Tarybos narių sutarimu buvo pasveikintas kovo 15 dieną priimtame Ministrų Komiteto sprendime dėl EŽTT sprendimo Pakso byloje vykdymo ir, tikėtina, padėjo Lietuvai bent kol kas išvengti tarptautinių sankcijų dėl septynerius metus trunkančio minėto EŽTT sprendimo nevykdymo“, – rašoma K. Bubnytės pranešime.

ET Ministrų Komitetas priimtame sprendime pažymėjo, jog nuolatiniai komiteto atstovai „pasveikino tai, kad paisydamas minėtų įsipareigojimų, Seimas ėmėsi parlamentinės procedūros, reikalingos būtinų konstitucinių pataisų priėmimui, pirmųjų žingsnių“ ir šį sprendimą antradienį priėmė „didžiule balsų dauguma“.

Kartu komitetas nurodė institucijoms vėliausiai iki šių metų liepos 2 dienos pateikti atnaujintą informaciją apie tolesnę pažangą svarstant pataisas. Pažymima, kad „tuo atveju, jei įstatymų leidybos procesas neduos jokių apčiuopiamų rezultatų iki 2018 m. spalio 26 dienos“, bylos svarstymas bus atnaujintas gruodį ir jame bus svarstomas tarpinės rezoliucijos projektas.

Tai, anot K. Bubnytės, reikštų tarptautinių sankcijų taikymą valstybės atžvilgiu.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė opozicinių konservatorių ir liberalų parengtoms Konstitucijos pataisoms, kurios leistų per apkaltą pašalintam asmeniui kandidatuoti į Seimą, tačiau draustų būti renkamam Seimo pirmininku ar vicepirmininku. Taip pat pataisos neatveria galimybės kandidatuoti į prezidentus.

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. EŽTT 2011 metais nusprendė, kad draudimas dalyvauti rinkimuose iki gyvos galvos yra neproporcingas.

K. Bubnytės pranešime pažymima, jog šis Seimo žingsnis „tikėtina, padėjo Lietuvai bent kol kas išvengti tarptautinių sankcijų dėl 7 metus trunkančio minėto EŽTT sprendimo nevykdymo“.

Lietuvai nepriimant Konstitucijos pataisų, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą komitetas nuo 2014-ųjų taiko vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą. Pasak EŽTT atstovės, tai reiškia, jog nevykdomas sprendimas sistemingai svarstomas ET Ministrų Komiteto Žmogaus teisių posėdžiuose, kur šaliai gali būti nuspręsta taikyti sankcijas.

Seimas prieš trejetą metų jau bandė priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui būtų atvėrusios kelią į rinkimus, bet tuomet pritrūko balsų. Minimos pataisos būtų leidusios jam kandidatuoti ir Seimo, ir prezidento rinkimuose.

Konstitucijai pakeisti reikia, kad per priėmimą už pataisas balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Dėl pataisų priėmimo būna balsuojama du kartus, su trijų mėnesių pertrauka.

Be R. Pakso, minėta sustiprintos priežiūros procedūra taikoma dar dviejose bylose: „L. prieš Lietuvą“, kurioje EŽTT įpareigojo šalį priimti įstatymą, reguliuojantį lyties keitimo tvarką ir sąlygas, taip pat „Matiošaitis prieš Lietuvą“, kurioje Lietuva įpareigota numatyti galimybę sušvelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Lietuvos atstovė EŽTT atkreipia dėmesį, kad  Latvija ar Estija, taip pat Šiaurės Europos valstybės neturi nė vienos bylos, kuriai būtų taikoma sustiprinta vykdymo priežiūra.

R.Paksas iš prezidento pareigų pašalintas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.