- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos konkretizuos Vyriausybė, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Taip jis kalbėjo praėjusią savaitę Seimo darbo grupei baigus derinti dokumento projektą – išsiskyrus nuomonėms, nutarta konkrečias nuostatas dėl visuotinio šaukimo ir gynybos finansavimo procento pakeisti abstraktesnėmis.
„Manau, leiskit konkretizuoti Vyriausybei ir krašto apsaugai, nes reikalas tame, kad politinis partijų susitarimas yra politinis susitarimas, tai nėra Vyriausybės programa, kuri tvirtinama Seime, tai yra partijų apsisprendimas dėl tam tikrų nuostatų, kurios turi būti priimtinos visoms politinėms jėgoms, kurios pasirašo šį dokumentą“, – pirmadienį žurnalistams teigė A. Anušauskas.
Ministro teigimu, nepaisant to, kad išsiskiria politikų nuomonės ir dokumente įtvirtinamos abstraktesnės formuluotės, pačio susitarimo „faktas, principai yra svarbūs, nes dėl gynybos išlaidų didinimo dauguma partijų tikrai sutaria“.
Vietoj privalomo visuotinio šaukimo siūloma susitarime įrašyti, kad „siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą“.
Pagal projektą, dokumente taip pat būtų konstatuota, jog šiemet pasiektas ankstesnis įsipareigojimas gynybai skirti 2,5 proc. BVP dydžio sumą, tokius asignavimus bus siekiama išlaikyti, o „tolesnis gynybos finansavimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“.
Susitarimo projekte dar numatyta įtvirtinti siekį sukurti naują kariuomenės rūšį – kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją – ne mažiau kaip 20 tūkst. karių, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, plėtoti nacionalinius oro gynybos pajėgumus, iki kitų metų parengti Valstybės gynimo planą, rengti gyventojus rezistencijai ir ginkluotam pasipriešinimui.
Šis susitarimas turėtų galioti iki 2030 metų.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys praėjusią savaitę pareiškė, kad, nesutarus dėl 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugai ir visuotinio privalomo šaukimo, nacionalinio susitarimo reikšmė mažėja.
Dvi savaites susitarimo projektą vertins parlamentinių partijų struktūros, jį pasirašyti ketinama pirmoje birželio pusėje.
Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus karą Ukrainoje.
2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.
Vykstant karui kaimynystėje, Seimas šiemet beveik 300 mln. eurų padidino krašto apsaugos finansavimą ir jis pasiekė daugiau nei 2,5 proc. BVP.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: jeigu nesvarstysime dėl 14 sankcijų paketo Rusijai, tai bus didelis nusivylimas
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Vadovų Taryboje (EVT) kels klausimą dėl 14 sankcijų paketo Rusijai. Anot jo, jeigu šiuo klausimu nebus diskutuojama, tai bus didelis nusivylimas, ypač toms šalims, kurios taip pat ragina kovoti ...
-
I. Šimonytė su Armėnijos parlamento vadovu aptarė glaudesnius santykius su ES
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį su Armėnijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininku Alenu Simonyanu (Alenu Simonjanu) aptarė dvišalius santykius, saugumo padėtį Pietų Kaukazo regione, glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (E...
-
„Valstiečiai“ dėl pranešėjo komisijos darbo ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą
Seime ketvirtadienį teikiant laikinosios komisijos išvadas dėl vadinamosios pranešėjo istorijos, „valstiečiai“ ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl laikinosios komisijos darbo. ...
-
L. Mogenienė paliko Demokratų frakciją Seime3
Seimo narė Laima Mogenienė pasitraukė iš opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“. ...
-
I. Šimonytė žada pritarti VSD pranešėjo komisijos išvadoms11
Premjerė Ingrida Šimonytė žada pritarti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadoms. ...
-
Įgyvendinant ES reformą, premjerė pritartų migrantų perkėlimui: žada ieškoti sprendimo2
Įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) migracijos reformą, premjerė Ingrida Šimonytė pasisako už migrantų perkėlimą į Lietuvą, tačiau pabrėžia, jog dėl šio klausimo dar bus tariamasi. ...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
VRM ir KAM stiprina bendradarbiavimą sienos apsaugos srityje9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, susitikusi su krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu, aptarė bendradarbiavimo stiprinimą, pirmiausia – valstybės sienos apsaugos srityje. ...
-
Kultūros ministras teiks siūlymą pratęsti Rusijos, Baltarusijos programų draudimą11
Kultūros ministras Simonas Kairys ketvirtadienį Seimui pateiks siūlymą pratęsti draudimą Lietuvoje retransliuoti ar internete platinti Rusijos ir Baltarusijos radijo, televizijos programas. ...
-
VSD pranešėjo komisijos išvada Seime įveikė pirmąjį balsavimo barjerą1
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadai. ...