Aiškinosi galimų kandidatų į prezidentus poziciją dėl Jeruzalės

JAV prezidentui Donaldui Trumpui Jeruzalę pripažinus Izraelio sostine, Lietuvos prezidentės ir užsienio reikalų ministro reakcija buvo santūri – abu akcentavo taikias derybas ir tiesioginį dialogą.

O kokios pozicijos dėl Jeruzalės laikytųsi galimi kandidatai į Lietuvos prezidento rinkimus? Iš LRT.lt apklaustųjų D. Trumpo scenarijų dėl Jeruzalės rinktųsi tik vienas.

Prie to, kad Izraelis po 22 metų pertraukos buvo pakviestas į Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimą, prisidėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius bei mūsų šalies diplomatai. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, pirmadienį atvykęs į Briuselį, kaip galimą Izraelio ir Palestinos derybų kelią į priekį paminėjo naują JAV taikos iniciatyvą, D. Trumpui gruodžio 6 d. pareiškus, kad jo šalis nusprendė pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir perkelti savo ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę.

B. Netanyahu vizitas Briuselyje buvo surengtas po praėjusį sekmadienį Paryžiuje įvykusio jo susitikimo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Pastarasis ragino Izraelio vadovą įšaldyti nausėdijų statybas ir vėl pradėti bendrauti su palestiniečiais.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė po D. Trumpo pareiškimo sakė, kad Izraelis ir Palestina tarpusavio problemas turėtų spręsti taikių derybų keliu.

Ministras L. Linkevičius taip pat įsitikinęs, kad tiesioginis dialogas galėtų išspręsti visus palestiniečių ir izraeliečių nesutarimus.

B. Netanyahu, Scanpix nuotr.

Rytinę Jeruzalės dalį, kurioje iki šiol gyvena daugiausiai palestiniečiai, Izraelis užėmė 1967 m. po Šešių dienų karo. Vėliau šią teritoriją aneksavo, paskelbęs visą miestą savo nedaloma sostine. Tačiau palestiniečiai trokšta, kad Rytų Jeruzalė taptų jų būsimos valstybės sostine.

Izraelio ir palestiniečių taikos derybos įstrigę nuo 2014 m., kai žlugo JAV vadovaujama iniciatyva. Izraelis nuolatos pabrėžia, kad jis yra vienintelė demokratinė šalis Artimuosiuose Rytuose ir dėl nesantaikos kaltina palestiniečius bei juos remiančias arabų šalis.

LRT.lt pasidomėjo, kokios pozicijos dėl Jeruzalės problemos laikytųsi nuolatos sociologinėse apklausose minimi galimi kandidatai į Lietuvos prezidento postą.

Premjeras S. Skvernelis komentarų vengia

Vienas iš apklausų dėl prezidento rinkimų favoritų premjeras Saulius Skvernelis atsisakė komentuoti, ką jis sėkmės rinkimuose atveju darytų dėl Jeruzalės pripažinimo.

Galimas konservatorių kandidatas į prezidento postą, buvęs ambasadorius JAV, Seimo narys Žygimantas Pavilionis buvo atviresnis: „Vatikano pozicija aiški – šis miestas turi būti atviras visoms religijoms. Tačiau gali atsitikti taip, kad Jeruzalė bus kontroliuojama arba Izraelio, arba palestiniečių.“

Pasak parlamentaro, D. Trumpo scenarijus dėl Jeruzalės nėra idealus, tačiau jis rinktųsi būtent jį.

O galbūt Jeruzalę galėtų kontroliuoti ir Izraelis, ir palestiniečiai?

Ž. Pavilionis pabrėžė, kad derybos dėl Jeruzalės tarp Izraelio ir palestiniečių vyksta jau beveik trisdešimt metų, todėl kažin ar abiem šalims apskritai pavyktų kada nors susitarti.

„Tai, ką pasakė D. Trumpas, iš esmės yra real politic. Todėl mums, lietuviams, kaip krikščionims, norintiems galimybės patekti į šventąjį miestą, JAV vadovo pozicija – kur kas priimtinesnė nei palestiniečių, kurie kažin ar sugebėtų išsaugoti Jeruzalės saugumą. Nemanau, kad Sirijos ir Irano remiami palestiniečiai yra Lietuvos sąjungininkai“, – kalbėjo konservatorius. 

Ž. Pavilionis sukritikavo ministro L. Linkevičiaus poziciją Jeruzalės klausimu ir tai, kad Lietuva skyrė nemažai pinigų įkurdinti palestiniečių teritorijoje mūsų šalies atstovybę: „Mes išlaikome diplomatą Palestinoje, kai neturime nė vienos ambasados Lotynų Amerikoje, jau nekalbant apie tą patį arabų pasaulį. O štai Frankfurte, konkuruojančiame su Londonu dėl Europos finansų sostinės titulo, šimtas valstybių turi savo konsulatus, bet lietuviškos vėliavėlės ten nėra nė vienos.“

Ž. Pavilionio žiniomis, Lietuvos atstovybė Palestinoje buvo atidaryta iš lėšų, skirtų Lietuvos pirmininkavimui Europos Tarybai 2013 m.: „Tiksliai žinau, kad buvo nupjautas visas milijonas eurų, kuris buvo skirtas padėkoti darbuotojams, fantastiškai dirbusiems viso pirmininkavimo metu.“

Patarė išvengti blogų jėgų įsikišimo

Amerikoje taip pat Lietuvos ambasadoriumi dirbęs, neseniai baigęs ES atstovo Rusijoje kadenciją, buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, greičiausiai dalyvausiantis prezidento rinkimuose, bendraudamas su LRT.lt pabrėžė, kad Izraelio ir Palestinos konfliktas turi ilgametę, labai sudėtingą istoriją: „Jeruzalė, kaip priminė popiežius Pranciškus, yra unikalus miestas – šventa vieta žydams, krikščionims ir musulmonams. Todėl, manau, kad prezidentė D. Grybauskaitė išmintingai komentavo JAV vadovo D. Trumpo administracijos sprendimą, sakydama, jog taikos derybos – vienintelis kelias užtikrinti santarvę ir saugumą.“

V. Ušackas pastebėjo, kad dėl glaudžių istorinių bei šiuo metu aktyviai besivystančių ryšių su Izraeliu Lietuva ir toliau „turėtų gilinti ryšius su viso pasaulio žydais.“

„Mūsų parama dėl Jeruzalės turi remtis tarptautine teise, išlaikant ir stiprinant transatlantinę vienybę bei solidarumą tarp JAV ir ES, vengiant, kad blogio mums linkinčios jėgos nepasinaudotų mūsų skirtumais“, – teigė V. Ušackas.

D. Trumpo sprendimą pavadino per ankstyvu

Nemažai rėmėjų apklausose kaip galimas pretendentas į prezidento postą sulaukiantis žinomas finansininkas Gitanas Nausėda JAV prezidento sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine pavadino per ankstyvu.

„Mums reikėtų elgtis labai subtiliai, nes tai – neeilinis klausimas. Trenkti iš peties, kaip padarė JAV prezidentas, nereikėtų. Manau, toks jo sprendimas – per ankstyvas ir skubotas. Neabejoju, kad  D. Trumpas siekė sumažinti įtampą tarp Palestinos ir Izraelio, bet rezultatai gali būti priešingi“, – svarstė finansininkas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Neveltui

Neveltui  portretas
Anegdotai neveltui apie juos, ir visalaika tipo nukenteja juos skriaudzia

...

... portretas
OH: "Rytinę Jeruzalės dalį, kurioje iki šiol gyvena daugiausiai palestiniečiai, Izraelis užėmė 1967 m. po Šešių dienų karo" - o per kiek dienų Vilniaus kraštą anuomet lenkai užėmė?.. tai ar tinka dabar mums okupantą palaikyt?

Hmmm

Hmmm portretas
Nesusireiksminkit jūsų nuomonė nieko nedomina ir nejuokinkit Europos nors
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių