2019 ir 2020 m. Seimo narių akimis: turime sodinti medžius, po kuriais nesėdėsime

Besibaigiantys metai, jų vertinimu, buvo darbingi, rezultatyvūs, taip pat kupini iššūkių, paženklinti skandalais. Kadenciją baigiantys Seimo nariai pokalbyje su naujienų agentūros ELTA žurnaliste Jadvyga Bieliavska prognozavo, kad 2020-ieji nebus patys ramiausi – artėjant Seimo rinkimams bus ir populizmo, bus ir pykčio protrūkių viešojoje erdvėje, bus ir konkurencijos. Tautos atstovai norėtų, kad  ateinančiais metais būtų daugiau tolerancijos, mažiau rietenų, daugiau įsiklausymo, konstruktyvių diskusijų ir protingų sprendimų vardan visų norimo rezultato – kad Lietuvoje gyventi būtų gera.

– Kaip vertinate besibaigiančius metus?

Rima Baškienė, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė:

– Manau, kad politikoje trūko kompromisų paieškos ir susikalbėjimo, bet iš esmės – metai buvo darbingi ir rezultatyvūs. 

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Gediminas Kirkilas, Seimo pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys:

– Šiemet politinė darbotvarkė buvo gana įtempta – vyko treji rinkimai – savivaldos, Europos Parlamento ir Prezidento, todėl ir žmonių lūkesčiai buvo gerokai aukštesni, o tuo pačiu iš politikų sulaukėme pačių įvairiausių emocijų. Galima sakyti, kad visa tai – žmogiška, bet norėtųsi kad visi kartu labiau susikoncentruotume į konkrečius darbus ir jų rezultatus. Džiaugiuosi, kad, nepaisant įvairių politinių peripetijų, sugebėjome priimti biudžetą, kuris daugiau pajamų atneš senjorams ir šeimoms, auginančioms vaikus. Tokie sprendimai leidžia įgyvendinti vieną svarbiausių šios koalicijos tikslų – mažinti socialinę atskirtį.

Jurgis Razma, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas:

– Yra kuo pasidžiaugti žvelgiant į besibaigiančius metus: nepaisant pasaulinių ekonomikos stagnacijos tendencijų, Lietuvos ekonomika išlaikė neblogus augimo tempus, iš esmės neturėjom jokių nepalankių išorinių trikdžių, galėjom džiaugtis mūsų sportininkų, menininkų pasiekimais (vien Asmik Grigorian pasaulinis pripažinimas kiek vertas!). Kiek kitokie vertinimai žvelgiant į politiką. Čia kaip niekada daug valdančiųjų sukelto politinio chaoso, ypač skubotai teikiant neapgalvotus mokestinius įstatymų projektus, daug sulaužytų pažadų įvairioms visuomenės grupėms ir neįvykdytų susitarimų, kas sukėlė daug protesto akcijų, kurios atrodo neįprastai ekonomikos kilimo metais. Vyriausybės darbą trikdė premjero apsisprendimas dalyvauti Prezidento rinkimuose, o po jų matomas nusistovėjusių politinės galios centrų persistumdymas, kuris veiksmingam šalies valdymui nieko gero neduoda. O Sauliaus Skvernelio Vyriausybės silpnumą gerai iliustruoja negebėjimas veiksmingai reaguoti į gaisrą Alytuje ar šnipštu pasibaigęs garsiai deklaruotas Žemės ūkio ministerijos kėlimas į Kauną.

Čia kaip niekada daug valdančiųjų sukelto politinio chaoso, ypač skubotai teikiant neapgalvotus mokestinius įstatymų projektus, daug sulaužytų pažadų.

– Artūras Skardžius, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas:

– Besibaigiantys metai nebuvo lengvi, vyko treji rinkimai, buvo daug ginčų ir ne visada pamatuotos kritikos. Tačiau žvelgiant atgal galima pasidžiaugti, kad Lietuva juda į priekį, o sėkmingų, 2019 metais Seime priimtų sprendimų dėka žmonių gyvenimo kokybė ir toliau gerės. Reikia mažiau skųstis, daugiau dirbti ir optimistiškai žvelgti į ateitį.

Irena Šiaulienė, Seimo pirmininko pavaduotoja, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos narė:

– Besibaigiantys 2019 m. politiškai buvo intensyvūs: treji – savivaldos, Prezidento ir EP – rinkimai, turėsiantys reikšmingos įtakos šalies gyvenimui. 

Kita vertus, viskas, kas šiuo metu vyksta politiniame gyvenime, siejama su 2020 m. vyksiančiais Seimo rinkimais – rinkimų kampanija jau prasidėjusi, nors oficialiai ji dar nepaskelbta.

Reikia džiaugtis, kad šalies ekonominis ir socialinis gyvenimas stabilus, gerėja žmonių socialinė padėtis: didėja minimalus ir vidutinis atlyginimas, vaiko pinigai, pensijos, pagal konkurencingumo indeksą Lietuva pakilo, gerai vertinama pagal makroekonominį stabilumą, IT naudojimą. Tai prielaidos, leisiančios siekti gerovės visiems, teisingesnės visuomenės.

Simonas Gentvilas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys:

– Metai tikrai buvo geri ir tokius bus sunku atkartoti artimiausiais metais. Nepaisant didelės politinės turbulencijos Lietuvoje – dėl Prezidento rinkimų ir priešrinkiminio biudžeto, Europoje – dėl „Brextito“, o pasaulyje – dėl neaiškios JAV politikos prekyboje ir NATO, mūsų šaliai pavyko išlaikyti politinį stabilumą ir ekonominį augimą. 2019-aisiais stabilizavosi ir Lietuvos gyventojų skaičius – pirmas toks stabtelėjimas nuo 1990-ųjų.

Praėjusiais metais Lietuvoje išskirčiau ekologinį pabudimą. Jis atėjo ir su pasaulinėmis problemomis dėl Amazonės gaisrų, ir dėl savų nelaimių – užteršto geriamo vandens, Alytaus gaisrų ir valdžios ausis pasiekusių Klaipėdos taršos problemų. Jaučiu, kaip tiek vidutinio lietuvio mąstysenoje šiemet įvyko virsmas, tiek mes patys delegavome jauniausią Europos Komisijos komisarą atsakingai aplinkosaugos sričiai.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Rita Tamašunienė, vidaus reikalų ministrė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė:

– Šie metai buvo kupini iššūkių, ypač antroji metų pusė. Sutikau puikių žmonių, kurie deda daug pastangų rūpindamiesi mūsų visa vidaus reikalų sistema. Be abejo, čia, kaip ir kiekvienoje kitoje srityje, yra nemažai tobulintinų dalykų. Tikriausiai tai yra natūralu, nes nuolat vyksta pokyčiai, tad procesas nėra baigtinis, o mes daug ko turime išmokti. Surėmę pečius su Vidaus reikalų ministerijos bei jai pavaldžių įstaigų darbuotojais padarėme nemažai darbų, bet daug užduočių mūsų dar laukia.

Julius Sabatauskas, Seimo  opozicijos lyderis, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys:

– Nueinantys metai paženklinti skandalais, per kuriuos buvo matoma, kad žmonės, gavę įtakingas pareigas, naudoja jas ne visuotinei, o savo, artimųjų ar draugų gerovei. Tai ir susisiekimo ministro epopėja, ir keliukų asfaltavimas, ir daugybė kitų. Tokie visi dalykai kaupiasi žmonių sąmonėje ir kelia nusivylimą, nors žmonių gyvenimas lyg ir neblogėja. Tuo tarpu vis pamatome, kad politikai užsimiršta ir gyvena tarsi atskirame savame burbule. Nejaučia tų nuotaikų, kasdienių problemų nerimo. Nejaučia, kad trečdalis gyventojų vis dar skursta. Ekonomika auga, o daugėja skurstančių žmonių – tai neteisinga. Tokia situacija reikalauja sisteminių sprendimų. Kita vertus, šie metai paženklinti tokia nelaime kaip Alytaus gaisras. Jo gesinimo epopėja parodė, kad centrinė sistema yra serganti ir nepajėgi pasirūpinti žmonių saugumu. Gyventojai solidarizavosi, rėmė pasiaukojusius ugniagesius, Alytaus vadovai patys turėjo imtis iniciatyvų.

Ekonomika auga, o daugėja skurstančių žmonių – tai neteisinga.

Andrius Kupčinskas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys:

– Besibaigiantys metai Lietuvai, nepaisant politinių peripetijų ir metamorfozių, manau, buvo gana neblogi. Baltijos kelio 30-mečio minėjimas daugeliui piliečių priminė, kiek toli pažengėme įtvirtindami savo valstybingumą ir Laisvės pozicijas. Metai dar buvo išskirtiniai rinkimų ir referendumų gausa, bet jie tik parodė, kad piliečiai jau atsirenka ir nesimėto į kraštutinumus. Džiugina šiemetiniai lietuvių tarptautiniai pasiekimai ir įvertinimai kultūros (Asmik Grigorian), meno (Venecijos bienalė), sporto (Danas Rapšys), ekonomikos (pakilome „Doing Business“ reitinge į 11 vietą) ir religijos (kardinolas Sigitas Tamkevičius) ar istorijos (palaidoti Sukilimo dalyviai ir paskutinis partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas) srityse. Todėl 2019-ieji jie kelia gerus jausmus.

– Algimantas Salamakinas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys:

Praėję metai – jeigu politiniu aspektu – sudėtingi, atnešę daug chaoso, nesuprantamų žingsnių ir veiksmų. To pasekmės, kad žmonės visai prarado pasitikėjimą valdžia, Vyriausybe, kitomis institucijomis. Dar labiau nusmuko Seimo reitingai. Visi metai buvo tarsi nusišnekėjimų lavina iš valdančiųjų tribūnos – tai mes jau išeisim iš valdžios, tai mes jau laimėjome visus rinkimus, tai mes taip nesakėm. Tarsi čia – ne Seimas, ne Vyriausybė, o kažkoks nelabai blaivių žmonių klubas. Jiems pritrūko solidumo. Jeigu tikėtume tais Rytų horoskopais – buvo tikri Kiaulės metai.