- Agnė Lukšytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Įžvalgos: verslo patarėja ir nepriklausoma valdybos nare Šveicarijoje dirbanti klaipėdietė pastebi, kad lietuviai patys dažnai savęs nevertina ir be reikalo nuolat save plaka.
-
Aksioma: I.Elijošiūtės teigimu, „sėkmės formulė“ bet kokioje srityje ta pati – jei nori pasiekti daugiau, turi ir dirbti daugiau.
Šiuo metu svetur savo gyvenimą kurianti lietuvių verslininkė Ingrida Elijošiūtė buvo viena pirmųjų moterų vadovių ir valdybos narių Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Ji drąsiai žengė į tokias verslo sritis kaip bankininkystė, finansai, telekomunikacijos. Tačiau, kaip sako pati Ingrida, siekiant karjeros aukštumų stebuklų ar "man pasisekė" nebūna.
Žaidimas virto gyvenimo tikslu
"Siekti ir pasiekti gali bet kuri moteris. Reikia tik labai norėti ir daug dirbti. Žinoma, truputis sėkmės netrukdo, bet tik gerai padirbėjus", – šypsodamasi patikslina šiuo metu verslo patarėja ir nepriklausoma valdybos nare Šveicarijoje dirbanti I.Elijošiūtė.
Gimusi Klaipėdoje ir prie jūros leidusi vaikystės vasaras, jau kitą mėnesį ji grįžta pasidalyti savo pasiekimų istorija ir įkvėpti kitus susikurti savąją.
Trečiajame "Tarptautiniame išmanių moterų forume-2018" Ingrida kalbės apie tai, kaip svarbu kuriant verslą neprarasti moteriškumo ir sumaniai pasinaudoti savo prigimtinėmis savybėmis siekiant užsibrėžtų tikslų.
– Kada pati nusprendėte rinktis verslo kelią?
– Vaikystėje man labai patiko padėti tetai Irenai jos parduotuvėlėje Klaipėdos senamiestyje. Tai ji mane išmokė, kaip reikia išdėlioti prekes, kainas, kaip tinkamai aptarnauti ir gauti arbatpinigių, kaip suvesti dienos prekių ir pinigų likutį. Esu jai labai už tai dėkinga. Tada atrodė, kad tai labai įdomus žaidimas, tačiau jau septynerių žinojau, kad studijuosiu prekybos ekonomiką, kaip tai tuomet buvo vadinama. Mama man pasakė, kad jei noriu sieti ateitį su verslu, turiu puikiai mokytis, ir ne dėl mamos, ne dėl tėčio, o dėl savęs. Mama man yra pavyzdys iki šiol. Būdama 77-erių ji daug keliauja, puikiai dirba kompiuteriu, naudojasi elektronine bankininkyste ir vis dar bara mane, kad per vėlai ją viso to išmokiau.
– Vaikystėje žinoti savo tikslus jau yra sėkmė. Kai kuriems žmonėms prireikia ir pusės gyvenimo, kad suprastų, ko nori ir kaip to siekti.
– Tiesa. Turėti didelį tikslą, kaip aš jį vadinu, yra svarbiausia. Mano apsisprendimui didžiausią įtaką padarė pirmoji verslo patirtis tetos parduotuvėlėje ir nuolatinis verslumo pavyzdys mano šeimoje bei į tai orientuoti mokslai.
Teko mokytis sustiprintų tiksliųjų dalykų mokykloje, po to baigiau Verslo administravimo bakalauro ir magistro studijas Kauno technologijos universitete raudonu diplomu. Mūsų kursas buvo išskirtinis, studijos vyko bendradarbiaujant su "BI Norwegian Business School". Paskaitas, kurios vyko anglų kalba, taip pat dėstė kviestiniai lektoriai iš JAV, Australijos ir kitų pasaulio šalių.
Tai buvo unikalios studijos Lietuvoje, kuri buvo ką tik iškovojusi Nepriklausomybę. Vėliau, jau dirbdama vienoje didžiausių telekomunikacijos bendrovių, turėjau galimybę gilinti žinias "INSEAD" tarptautinėje verslo mokykloje, kuri "Financial Times" jau kelerius metus iš eilės pasaulyje pripažįstama kaip Nr. 1. Per visus karjeros metus teko dalyvauti daugybėje mokymo ir vystymo programų įvairiose šalyse. Visa tai, aišku, nėra garantas sėkmei, tačiau yra didelis turtas visam gyvenimui ir vienas svarbiausių raktų visavertei karjerai.
– Jūsų turbūt dažnai klausia, kokia sėkmingos karjeros versle paslaptis. Tai kokia ji?
– Stebuklų ar "man pasisekė" nebūna, o kas tikrai būna – tai daug darbo ir bemiegių naktų. Jeigu nori pasiekti daugiau, turi ir dirbti daugiau. Visi turime vienodas galimybes ir jokių taisyklių čia nėra.
Visada pradedu nuo savęs ir nemanau, kad man kiti turi ką nors duoti. Jeigu šiandien tavęs neįvertino, nieko baisaus. Turi rytoj tai išsikovoti, parodyt, ką gali, ką sugebi. Tavo investicija vieną dieną turi atsipirkti. Negali visą gyvenimą sunkiai dirbti ir nieko už tai negauti. Turi pradėti skinti savo darbo vaisius. Jei nepradedi, vadinasi, kažką reikia keisti.
Tikslas – ne darbas, o patirtis
– Esate verslo patarėja, nepriklausoma valdybų narė, dirbote bankų, finansų srityse, beveik dešimt metų buvote vienos didžiausių Lietuvoje telekomunikacijų bendrovės valdybos narė ir žmogiškųjų išteklių direktorė. Kaip jums pavyko sėkmingai bendradarbiauti gana vyriškose komandose?
– Per 25 metus darbo versle man neteko susidurti su manęs, kaip moters, diskriminacija. Atvirkščiai, visada dirbau tarp labai įdomių vyrų, daug pasiekusių asmenybių, mokiausi iš jų, ką daryti ir ko nedaryti. Vienu metu penkių narių valdyboje buvau vienintelė moteris ir vienintelė lietuvė – buvo įdomu.
Tai nereiškia, kad niekada nebuvo abipusių bandymų vieniems kitus pašiepti, pasijuokti, bet, man atrodo, tai sveikos ir atviros komandos bruožas. Aš kritiką priimdavau kaip iššūkį sau. Ir pati pasijuokdavau, ir nebijojau klysti, ir mokiausi iš savo klaidų.
Man atrodo, kad meistriškumas ir kompetencija savo profesinėje srityje yra geriausias atsakas į bet kokią diskriminaciją. Manau, kad nereikia laukti, kol kas nors duos daugiau teisių ir galimybių. Tai gali susikurti kiekvienas. Mes viską turime, mums tereikia trupučio drąsos, įkvėpimo, nebijoti bandyti, klysti, mokytis ir vėl bandyti.
– Kas jums darbe svarbiausia?
– Niekada neieškojau darbo tik tam, kad turėčiau ką valgyti. Visada siekiau vietos, kur galėčiau save realizuoti, tobulėti, o, svarbiausia – veikti tarp įdomių ir daug pasiekusių žmonių. Mano nuomone, reikia dirbti geriausioje įmanomoje komandoje – geriau geriausioje būti paskutiniam, nei vidutinėje – pirmam.
Džiaugiuosi, kad sukaupiau neįkainojamą patirtį tokiose kompanijose kaip "Arthur Andersen", "PwC", "Bitė", "Microsoft", kur tapau vadove ir valdybos nare. Teko įgyvendinti projektus įvairiose šalyse nuo Pietų Afrikos Respublikos iki Baltarusijos. Tai man nebuvo tiesiog darbas, veikiau gyvenimą keičianti ir turtinanti patirtis.
Pradėti viską nuo pradžių
– Akivaizdu, kad jums netrūko nei darbų, nei įvertinimo. Kaip apsisprendėte išvykti iš Lietuvos?
– Visada turėjau minčių savo verslo patirtimi ir patarimais dalintis ne tik Lietuvoje. Pradžią jau buvau padariusi – konsultavau tarptautinį prabangos prekių tinklą, turiu tikslų nustatymo ir organizacijos vystymo projektą su Slovėnijos rusais e-komercijos srityje. Taip sutapo, kad prieš beveik dvejus metus turėjome priimti sprendimą, ar vykti į Šveicariją dėl vyro karjeros. Mes vienas kitą visada palaikome. Taigi šį kartą iš naujo viską turiu pradėti aš.
– Ar sunku lietuvei pritapti Šveicarijoje?
– Labai praverčia tai, kad prieš kelerius metus dar Lietuvoje pradėjome mokytis prancūzų kalbos. Intensyviai ir dabar gilinu kalbos žinias, kad jausčiausi tvirtai verslo bendruomenėje. Mes, lietuviai, visur sugebame išlikti ir susikurti sau verslą bei gyvenimą.
Šveicarus verslininkus nuolat kviečiu apsilankyti Lietuvoje ir pasimokyti iš mūsų pasiekimų, ypač technologijų srityje. Jau spalį vienas iš Lietuvos IT verslo savininkų pristatys dirbtinio intelekto pritaikymo versle galimybes "INSEAD" alumni bendruomenei. Mes, lietuviai, patys dažnai savęs nevertiname ir be reikalo nuolat save plakame. Lietuvos pasiekimais didžiuotis reikia, nes tikrai turime kuo pasigirti.
Lyčių skirtumai – ne trūkumas
– Dirbate viena. Tai gana neįprastas pasirinkimas. Juk paprastai daug pasiekę žmonės imasi vadovauti kompanijai, suburia savo komandą.
– Per 25 karjeros metus esu vadovavusi įvairioms komandoms, išmokiusi bei išugdžiusi daug žmonių. Jie dabar yra žinomi ir daug pasiekę savo sričių profesionalai, visais jais džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Smagu, kai šiandien girdžiu juos mane cituojant. Vadinasi, kažkas mūsų bendradarbiavime buvo vertingo. Visada sakiau, kad blogiausia būti "normaliu" vadovu, tuomet esi neįdomus žmonėms, jie nieko iš tavęs neišmoksta. Geriausia būti labai geru arba labai blogu lyderiu, taip gali suteikti žmonėms kažkokį tobulėjimo impulsą, skatinti pokyčius ir progresą.
– "Tarptautiniame išmanių moterų forume 2018", kuris vyks gegužės 4 dieną Klaipėdoje, skaitysite pranešimą "Išmani lyderė verslo džiunglėse". Kodėl net užsiimant verslu moteriai svarbu neprarasti savo prigimtinių savybių?
– Manęs dažnai klausia, ar versle moteris turi išlikti moteriška, ar turi būti "kieta" profesionalė? Atsakau – kodėl "ar"? Moteris gali būti labai moteriška ir būti super savo srities profesionalė. Tokių pavyzdžių Lietuvoje tikrai ne vienas. Tai mūsų stiprybė. Mūsų visų mąstymas yra skirtingas, mes skirtingai orientuojamės į tikslą, ir tai yra puiku. Todėl kiekvienas turime pasitelkti tai, ką turime stipriausia, nes jau, kaip ir minėjau, versle visų tikslai vienodi – nauda akcininkams, rojus klientams, puiki vieta save realizuoti darbuotojams, tvarus ir atsakingas požiūris į aplinką bei bendruomenę.
Taigi aš už kuo daugiau galimybių visiems ir įvairiapusiškumą. Dar geriau pažinkime vieni kitus, supraskime ir išnaudokime vieni kitų stipriąsias puses ir bendradarbiaukime. Dar niekas nieko geresnio už abipusiai naudingą partnerystę nesugalvojo. Aš už tai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Papasakojo, kaip atrodo lietuvių gyvenimas Taivane ir kodėl bilietų atgal į tėvynę jie nesižvalgo5
Nors Taivano salos plotas panašus į Belgijos, sutikti lietuvių čia ne taip paprasta kaip Europos Sąjungos širdyje. ...
-
Arabų pasaulio elitą sužavėjusi lietuvė apie skaudžią išdavystę: viskas buvo tvarkoma iš anksto6
Daugiau nei dešimt metų Monake gyvenančiai gemologei, juvelyrinių dirbinių kūrėjai, verslininkei Dovilei De Angelis pavyko įsitvirtinti išskirtinėje verslo nišoje arabų pasaulyje. Jos kasdienybe tapo auksas, deimantai, platina, o ...
-
Lietuvių pora persikėlė gyventi į vieną gražiausių Tailando vietų: mums nepatiko, kur ritasi Europa22
Pažvelgus į Tomos ir Karolio Martinkų paskyras instagrame, apima didžiulis susižavėjimas ir noras keliauti. Ši jauna turistų dieviname Tailando Krabi kurorte namus atradusi šeima gyvena tikrų tikriausią svajonių gyvenimą. Tačiau dar v...
-
Aistruolės fotografės akiratyje – Šiaurės pašvaistės ir debesys1
Dvyliktus metus Norvegijoje gyvenanti Ramunė Šapailaitė juokauja: „Esu daugiafunkcė lietuvaitė: žvejoju, grybauju, užsiimu menais, fotografuoju gamtos reiškinius, o užvis dažniausiai – Šiaurės pašvaistes.“...
-
Už brazilo ištekėjusi M. Silva: mano širdis braziliška52
„Braziliją pamilau dar prieš susitikdama su būsimu vyru“, – tikina fotografė Miglė Silva. Su savo vyru brazilu Viniu ji susipažino instagrame, o šiandien pora gyvena Vilniuje ir augina ketverių dukrelę Agathą. ...
-
Viceministras: nenorime, kad lietuviai išvažiuotų, o juos keistų užsieniečiai10
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad šiuo metu įdarbinant trečiųjų šalių piliečius taikomi apribojimai yra biurokratiniai, o jų kvotos realiai neegzistuoja. ...
-
Lietuvos konsulatas Čikagoje: 100 metų4
Prieš 100 metų Lietuvos Respublikos valdžia dideliam lietuvių išeivijos džiaugsmui nutarė įkurti savo konsulatus JAV. Lietuvos ir JAV lietuvių spauda pranešė, kad 1924 m. vasario 16 d. oficialiai atidarytas Lietuvos konsulatas JAV ...
-
Ispanijoje gyvenanti G. M. Višomirskytė: egzotinių gyvūnų auginimas – kaip priklausomybė4
Egzotinių gyvūnų mylėtoja Gaudrė Marija Višomirskytė su vyru Denizu ir dviem dukrytėmis prieš metus persikėlė gyventi į saulėtąją Ispaniją. Čia juos ir nuvedė meilė gamtai ir gyvūnams: pora gavo tokį pasiūlymą, koks pasitaiko...
-
Muziką ir Italiją pamilusi lietuvė pasiryžo didelėms permainoms17
Profesionali muzikantė Daiva Zeleckaitė-Diržienė prieš ketverius metus, artėjant karantinui, liko gyventi Italijoje, šalyje, kuri jai nuo mažens asocijavosi su didžiuoju menu. Dabar ji – kelionių organizatorė Apulijoje, iš p...
-
Pati renkasi, su kuo dirbti: pinigai – ne pagrindinė sąlyga, svarbiausia – tarpusavio ryšys13
Nors šiuo metu Londone dirba su ypatingais klientais, kaunietė Ingrida Michmel svajoja apie Lietuvą, į kurią pastaruoju metu atvyksta vis dažniau ir dažniau. ...