- Lina Bieliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Adaptacija: šiandien Mantas Norvegijoje jaučiasi tarsi namie.
-
Slaugytojas Norvegijoje: čia dirbu, o ne ariu
-
Slaugytojas Norvegijoje: čia dirbu, o ne ariu
-
Slaugytojas Norvegijoje: čia dirbu, o ne ariu
-
Slaugytojas Norvegijoje: čia dirbu, o ne ariu
-
Slaugytojas Norvegijoje: čia dirbu, o ne ariu
-
Slaugytojas Norvegijoje: čia dirbu, o ne ariu
-
Slaugytojas Norvegijoje: čia dirbu, o ne ariu
Šiame darbe maža romantikos. Be to, jis reikalauja ir didelio atsidavimo, ir profesionalumo. Tačiau tik padirbėjęs Norvegijoje ergoterapeutas Mantas Gilys patyrė, kaip išties turėtų būti vertinami – įskaitant ir materialinę išraišką – slaugos srities specialistai.
Delsė šešerius metus
Svečioje šalyje beveik tris mėnesius gyvenantis Mantas neneigė, jog nors jo, kaip emigranto, patirtis kol kas ganėtinai žalia, vis dėlto pirmieji įspūdžiai nuteikia optimistiškai.
Iki išvykdamas į Finnøy salą, kur gavo slaugytojo darbą vietos slaugos namuose, Mantas dirbo skirtingose uostamiesčio gydymo įstaigose. Iš Vilniaus kilęs 33-ejų vyras Klaipėdos universitete yra baigęs ergoterapijos bei slaugos studijas.
"Jau kurį laiką norėjosi pokyčių, išbandyti, kaip yra kitose šalyse, palyginti. Mintis padirbėti Norvegijoje brendo kokius šešerius metus, bet vis nustumdavau ją į šalį. Galiausiai teko suskubti susitvarkyti norvegišką autorizaciją, nes nuo 2017-ųjų pasikeitus sąlygoms būtų reikėję laikyti Bergeno kalbos testą, kurį įveikia net ne visi norvegai", – paskutinį niuksą priimti sprendimą prisiminė pašnekovas.
Dar Lietuvoje norvegiškai bandęs pramokti Mantas prisipažino, jog vos atvykus į Norvegiją sudužo jo susikurta iliuzija esą ši kalba – nesunki. Juolab kad atskiruose šalies regionuose kalbama skirtingais dialektais.
"Laimė, dirbu su gera komanda, slaugytojų padėjėjai norvegai padeda lavinti kalbą. Apskritai su kolegomis bendraujame draugiškai, jie vis rūpinasi, ar man viskas gerai, ar aš neišvažiuosiu, mat čia labai trūksta slaugytojų, – šyptelėjo emigrantas, bemat patyręs ir itin mažos, apie 800 gyventojų vietos bendruomenės specifiką: – Net nepažįstami žmonės su manimi sveikinasi, palinki geros dienos, nors mane gal mato pirmą kartą."
Pertrauka – šventas reikalas
Atrodytų, vasaros metas adaptacijai šalyje, kuri nelepina šiluma ir saule, yra labai palankus, tačiau Manto, priešingai, laukė rimtas krikštas.
"Vasarą daugelis kolegų atostogauja, tad tuo metu atvažiuoja laikinai įdarbinami vasaros vikarai – iš Latvijos, Švedijos, yra net iš Čilės. Vieni jų – būsimi daktarai, kiti – būsimi slaugytojai. Ir juos reikia apmokyti, viską paaiškinti, o tai yra pakankamai sunku, kai dar ir pats esi naujokas", – pripažino pašnekovas.
Kita vertus, darbo krūvis Norvegijoje nesulyginamas su Manto lietuviškąja patirtimi.
"Norvegijoje labai daug bendraujama su pacientais, Lietuvoje tam tiesiog nėra laiko – pas mus slaugytojas ir jo padėjėjas neperdedant juodai aria, turėdami daugiau nei 20 pacientų, tarp kurių – ir itin sunkios būklės žmonės. Čia to nėra. Nors beveik visi mūsų pacientai yra demenciniai, tačiau 3 darbuotojams tenka tik 9 pacientai. Gal ir negalėčiau pasakyti, kad į darbą einu kaip į šventę. Bet čia tikrai dirbu ramiai ir namo keliauju be jokio galvos skausmo. O Lietuvoje eidavau iš proto – taip pervargdavau, kad negalėdavau normaliai miegoti", – prisiminė Mantas, vienu metu anaiptol ne iš gero gyvenimo plėšęsis per tris darbus.
Pašnekovas prisipažino iš pradžių nesupratęs norvegiškai ramios, skrupulingai suplanuotos darbo rutinos.
"Čia per tam skirtas pertraukėles gali išgerti kavos, pabendrauti su kolegomis, pasinaudoti personalo kambaryje esančia masažo kėde. Ir tą valandą niekas neturi teisės tau trukdyti. O Lietuvoje – kokios pertraukėlės?! Greitai nuleki kažką užkąsti ir turi vėl bėgti, nes žinai, kad tuoj atveš ligonį", – prisiminė Mantas.
Svarbiausias – pacientas
Kaip patyrė lietuvis, slaugytojo darbas Norvegijoje yra ir kur kas atsakingesnis, o nuomonė – labiau vertinama.
"Čia esi pusiau gydytojas, pusiau slaugytojas, nes faktiškai būni vienas – planiniai daktaro vizitai numatyti porąkart per savaitę. Mano darbas – sureguliuoti pacientų pakėlimą iš lovų, kartu su slaugytojo padėjėjais juos nuprausti, išdalinti medikamentus, taip pat rūpintis žaizdų priežiūra, pragulų profilaktika ir pan. Daktaras čia atsižvelgia į slaugytojo nuomonę, su juo diskutuoja, bando kartu surasti geriausią variantą pacientui, nes jis čia yra svarbiausias. Lietuvoje neretai įprasta, kad gydytojas pasakė – ir taškas, jokių diskusijų", – palygino emigrantas.
Iki šiol naujoje vietoje Mantas dirbo tik dieninėse pamainose, kurių viena prasideda rytą, o kita – po pietų.
"Trečioje, naktinėje, pamainoje dirbti neteko ir turbūt neteks, nes tą laiką yra "užsigrobę" norvegai, – kvatojo pašnekovas, neneigęs, jog viena pagrindinių priežasčių – solidesnis užmokestis. – Apskritai norvegai yra linkę patinginiauti – žino, kad yra slaugytojų padėjėjai, kurie nudirbs darbus, o aš, kaip tikras lietuvis, skubu padėti, esu pripratęs dirbti komandiškai."
Anot Manto, slaugytojo alga Norvegijoje net šios šalies kontekste nėra iš mažiausių. Ką jau lyginti su Lietuva, kur, jo skaičiavimu, šių darbuotojų uždarbis siekia apie 500 eurų.
"Prieš išvažiuojant daugelis mane gąsdino – Norvegija labai brangi šalis, turėsi mokėti kosminius mokesčius. Tačiau čia "į rankas" gaudamas 3 tūkst. eurų gali gyventi oriai, ne tik sau leisti keliones, bet ir be streso išsimokėti paskolą už būstą. Palyginti su Lietuva, parduotuvėse prekių kainos aukštesnės gal dviem trimis eurais. Žinoma, kažkas čia labai brangu, kažkas – pigiau, manau, kaip ir visur", – kalbėjo emigrantas.
Jei linksmintis – tai linksmintis
Nors išvykti padirbėti į užsienį finansinis motyvas nebuvo esminis, Mantas neneigė, jog darbo sąlygų, krūvio bei mainais gaunamo pasitenkinimo ir atlygio santykis nejučia paskatino susimąstyti apie tolesnes gyvenimo perspektyvas.
"Norėjau sužinoti, kaip dirbama kitur, nes mano svajonė buvo atidaryti slaugos namus Lietuvoje, tokius, kuriuose ligoniai galėtų jaustis oriai, galiausiai – oriai pasitikti mirtį. Pas mus tokių slaugos namų labai trūksta", – pripažino pašnekovas.
Tačiau dabar emigrantas neatmeta, jog save galėtų realizuoti ir Norvegijoje, tik gal didesniame mieste ir net kiek kitoje srityje. Pašnekovas prisipažino, jog jį masina darbas operacinėje, mat vienu metu Jūrininkų ligoninėje Mantui yra tekę dirbti chirurgo asistentu.
Į klausimą, ar naujoje vietoje, palyginti su Klaipėda, nesijaučia tarsi negyvenamoje saloje, pašnekovas juokavo, kad bent kol kas iš nuobodulio numirti negresia: jau pirmą savaitę kolegos atvykėlį į iš Lietuvos pakvietė pasikultūrinti į teatrą.
"Smagu čia. Šis mažas kaimelis turi savito žavesio, grožio. O jei norisi pabūti didesniame mieste, iki Stavangerio – 30 minučių keltu. Be to, ir vietoje surengiame visokių pasilinksminimų – kolegė neseniai buvo pasikvietusi į krevečių vakarėlį, pasiautėme iki 5 val. ryto. Manau, kai draugų, bendraminčių ratas prasiplės, bus dar smagiau", – šypsojosi Mantas, prisipažinęs, kad kol kas gailisi tik vieno – jog taip ilgai delsė dėl šio savo gyvenimo pokyčio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Arabų pasaulio elitą sužavėjusi lietuvė apie skaudžią išdavystę: viskas buvo tvarkoma iš anksto5
Daugiau nei dešimt metų Monake gyvenančiai gemologei, juvelyrinių dirbinių kūrėjai, verslininkei Dovilei De Angelis pavyko įsitvirtinti išskirtinėje verslo nišoje arabų pasaulyje. Jos kasdienybe tapo auksas, deimantai, platina, o ...
-
Lietuvių pora persikėlė gyventi į vieną gražiausių Tailando vietų: mums nepatiko, kur ritasi Europa22
Pažvelgus į Tomos ir Karolio Martinkų paskyras instagrame, apima didžiulis susižavėjimas ir noras keliauti. Ši jauna turistų dieviname Tailando Krabi kurorte namus atradusi šeima gyvena tikrų tikriausią svajonių gyvenimą. Tačiau dar v...
-
Aistruolės fotografės akiratyje – Šiaurės pašvaistės ir debesys1
Dvyliktus metus Norvegijoje gyvenanti Ramunė Šapailaitė juokauja: „Esu daugiafunkcė lietuvaitė: žvejoju, grybauju, užsiimu menais, fotografuoju gamtos reiškinius, o užvis dažniausiai – Šiaurės pašvaistes.“...
-
Už brazilo ištekėjusi M. Silva: mano širdis braziliška51
„Braziliją pamilau dar prieš susitikdama su būsimu vyru“, – tikina fotografė Miglė Silva. Su savo vyru brazilu Viniu ji susipažino instagrame, o šiandien pora gyvena Vilniuje ir augina ketverių dukrelę Agathą. ...
-
Viceministras: nenorime, kad lietuviai išvažiuotų, o juos keistų užsieniečiai7
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad šiuo metu įdarbinant trečiųjų šalių piliečius taikomi apribojimai yra biurokratiniai, o jų kvotos realiai neegzistuoja. ...
-
Lietuvos konsulatas Čikagoje: 100 metų4
Prieš 100 metų Lietuvos Respublikos valdžia dideliam lietuvių išeivijos džiaugsmui nutarė įkurti savo konsulatus JAV. Lietuvos ir JAV lietuvių spauda pranešė, kad 1924 m. vasario 16 d. oficialiai atidarytas Lietuvos konsulatas JAV ...
-
Ispanijoje gyvenanti G. M. Višomirskytė: egzotinių gyvūnų auginimas – kaip priklausomybė3
Egzotinių gyvūnų mylėtoja Gaudrė Marija Višomirskytė su vyru Denizu ir dviem dukrytėmis prieš metus persikėlė gyventi į saulėtąją Ispaniją. Čia juos ir nuvedė meilė gamtai ir gyvūnams: pora gavo tokį pasiūlymą, koks pasitaiko...
-
Muziką ir Italiją pamilusi lietuvė pasiryžo didelėms permainoms17
Profesionali muzikantė Daiva Zeleckaitė-Diržienė prieš ketverius metus, artėjant karantinui, liko gyventi Italijoje, šalyje, kuri jai nuo mažens asocijavosi su didžiuoju menu. Dabar ji – kelionių organizatorė Apulijoje, iš p...
-
Pati renkasi, su kuo dirbti: pinigai – ne pagrindinė sąlyga, svarbiausia – tarpusavio ryšys13
Nors šiuo metu Londone dirba su ypatingais klientais, kaunietė Ingrida Michmel svajoja apie Lietuvą, į kurią pastaruoju metu atvyksta vis dažniau ir dažniau. ...
-
Saulės pasigedę lietuviai Tailande atrado naujus namus32
Įsivaizduokite, kad vieną dieną susikraunate lagaminą, pasiimate savo šeimos narius ir po dvylikos valandų skrydžio nusileidžiate Pietryčių Azijoje – Tailando karalystėje. Nes nuo šiol čia bus jūsų namai. „Mes tai padar...