- Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Loreta Miknevičiūtė iš Panevėžio į Londoną atvyko prieš dvylika metų. Turėjo svajonę gerai gyventi, daug uždirbti ir tapti visaverte šio miesto gyventoja. Tačiau neturėjo jokio užtarėjo, nieko, kas padėtų.
Loretai pačiai teko dantimis kabintis į gyvenimą, viską pradėti nuo nulio ir kasdien kovoti už išlikimą. Ji geriau nei kas kitas supranta, kaip sunku atvykus į svetimą kraštą, kur, rodos, negali niekuo pasitikėti. Todėl jau tada Loreta prisiekė sau, kad jeigu jai pavyks, jeigu ji įgyvendins svajonę gerai gyventi, – ims padėti tiems, kurie sunkiai verčiasi. Taip trisdešimt šešerių metų moteris iš Lietuvos viename didžiausių Europos miestų įkūrė moterų krizių centrą. Ir kaip buvo žadėjusi – dabar jau kovoja už kitus – tuos, kurie nemoka, bijo arba patys nesugeba to padaryti.
Kas nutinka po metų emigracijos?
Lietuvoje Loreta baigė dabartinį Lietuvos Edukologijos universitetą, tapo diplomuota pradinių klasių mokytoja. Tačiau bandydama įsidarbinti suprato, kad viso to nenori. Nors ji visada buvo prieš emigraciją, vėliau suprato, kad tai bus geriausias pasirinkimas.
„Kaip ir kiekvienas lietuvis, emigracijoje pradėjau nuo tikrai sunkių darbų: teko ir namus, ir biurus valyti, bet mano tikslas buvo išmokti anglų kalbą“, – pasakoja Loreta.
Pasak jos buvo sunku integruotis, suprasti, kaip veikai visuomenė, kaip bendrauja žmonės: „Lietuvių bendravimas yra visai kitoks – dažniausiai lietuviai ką galvoja, tą ir sako, o šitoje kultūroje tai yra nepriimtina. Buvo sunku tai išmokti“.
Kaip pasakoja Loreta, ją nustebino, kad tikrai pasiturintys Londono gyventojai yra labai paprasti. Jie jai padėjo mokytis anglų kalbos, patarė, kaip mokytis ir skatino tobulėti: „Aš galėdavau su jais kabėti apie savo svajones ir jie stūmėdavo mane – sakydavo „taip, tu gali, tu nebijok, tu daryk, viskas bus gerai“.
Loreta sako, kad praėjus maždaug metams po emigracijos, kai jau apsipranti naujoje vietoje ir pradedi neblogai užsidirbti, pradedi save pervertinti – imi galvoti, kad gyvenime jau viską turi, kad geriau ir būti negali.
„Atsiranda išdidumas, pajunti pinigų skonį, įsivaizduoji kad tampi galingas, atvažiuoji namo ir nori pasirodyti. Bet po to išmoksti, kokios vertybės yra realios, supranti savo klaidas, mokaisi iš jų. Ir nors tų klaidų buvo visokių, suvoki kad jos yra naudingos. Ir jei galėčiau, nieko nekeisčiau, nes tai mane užaugino kaip žmogų“, – pabrėžia emigrantė.
Purviniausiame Londono rajone
Anglijoje Loreta susirado vyrą iš Brazilijos, prieš aštuonerius metus jiems gimė sūnus. Šeima moterį pastūmėjo nestovėti vietoje ir kurti karjerą. Profesija, apie kurią svajojo dar gyvendama Lietuvoje – mokytoja – Londone pasirodė kur kas patrauklesnė.
„Aš dirbu su mokytojais, padedu jiems, kad pasiektų vaikus, kuriems yra sunku: ar tai yra kažkoks mokymosi sutrikimas, ar negalia, o gal vaikui klasėje sunku „suvirškinti“ visą informaciją“, – aiškina emigrantė.
Dirbdama su sutrikimų turinčiais vaikais Loreta prisiminė sau pačiai duotą pažadą, kai vos tik atvyko į Londoną – padėti tiems, kuriems sunku gyventi šiame mieste.
Loreta sako, kad aplink save matė daug neteisybės. Iš kitų emigrantų nuolat girdėdavo istorijas apie atimtus vaikus, apie be namų likusius žmones, apie alkoholizmą ir kitas tautiečius kamuojamas bėdas. „Šeimoms, kurioms yra ypatingai sunku, padedame suprasti sistemą. Jie ateina ir mes aiškiname, kas yra socialiniai darbuotojai, ką jie daro, kaip veikia sistema. Jeigu kyla problemos, kaip jas spręsti“, – apie ištesėtą savanorystės pažadą pasakoja lietuvė.
Savo misijai – gelbėti nelaiminguosius – lietuvė pasirinko vieną purviniausių, nelaimingiausių ir pavojingiausių Londono vietų – Barkingo rajoną. Jame – tūkstančiai skurstančių, prašančių socialinių pašalpų, gyvenančių savivaldybės suteiktuose būstuose.
Vaikus praranda dėl nežinojimo
Lietuvė ramina kitas tautietes ir aiškina, kad Anglijoje niekas taip paprastai vaikų neatima. Bet moterys dažnai nežino vietos taisyklių, neišmano įstatymų ir visai netyčia sukuria tokią situaciją, kad kyla konfliktas. Štai tada į pagalbą ir atskuba Loreta.
„Anglijoje negalima vaikų palikti vienų. Nėra nustatytas tikslus amžius, bet vaikai turi būti pakankamai subrendę būti palikti vieni. Lietuvoje vaikus paliekame be jokių problemų ir tai yra normalu. Kai mama atvažiuoja į šią šalį ir palieka penkiametį namuose, jau yra rizika vaikui, nes bet kas gali ateiti“, – aiškina krizių centro įkūrėja.
Pasak jos, dažnai pasitaiko ir taip, kad emigrantai nesupranta, kad kai vaikas mato smurtą šeimoje, jis pats patiria emocinį smurtą. Jeigu tokiu atveju mama atsisako skirtis su smurtaujančiu vyru, jų vaikas gali būti atskirtas nuo šeimos, kad nepatirtų daugiau emocinio smurto.
Kol Lietuvoje šeimos tarpusavyje diskutuoja, ar galima vaikus bausti diržu, Anglijoje jau seniai visi žino, kad tai būtų įstatymų pažeidimas, už kurį kentėtų visi – tiek tėvai, tiek vaikas, perkeltas gyventi į kitus namus.
Loretos dėka į namus grįžo ne viena dešimtis vaikų. Per teismus, per Vaiko teisių instancijas ji keliauja kone kasdien ir visomis išgalėmis gina tautiečius, rašo už juos įvairiausius raštus ir prašymus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Papasakojo, kaip atrodo lietuvių gyvenimas Taivane ir kodėl bilietų atgal į tėvynę jie nesižvalgo5
Nors Taivano salos plotas panašus į Belgijos, sutikti lietuvių čia ne taip paprasta kaip Europos Sąjungos širdyje. ...
-
Arabų pasaulio elitą sužavėjusi lietuvė apie skaudžią išdavystę: viskas buvo tvarkoma iš anksto6
Daugiau nei dešimt metų Monake gyvenančiai gemologei, juvelyrinių dirbinių kūrėjai, verslininkei Dovilei De Angelis pavyko įsitvirtinti išskirtinėje verslo nišoje arabų pasaulyje. Jos kasdienybe tapo auksas, deimantai, platina, o ...
-
Lietuvių pora persikėlė gyventi į vieną gražiausių Tailando vietų: mums nepatiko, kur ritasi Europa22
Pažvelgus į Tomos ir Karolio Martinkų paskyras instagrame, apima didžiulis susižavėjimas ir noras keliauti. Ši jauna turistų dieviname Tailando Krabi kurorte namus atradusi šeima gyvena tikrų tikriausią svajonių gyvenimą. Tačiau dar v...
-
Aistruolės fotografės akiratyje – Šiaurės pašvaistės ir debesys1
Dvyliktus metus Norvegijoje gyvenanti Ramunė Šapailaitė juokauja: „Esu daugiafunkcė lietuvaitė: žvejoju, grybauju, užsiimu menais, fotografuoju gamtos reiškinius, o užvis dažniausiai – Šiaurės pašvaistes.“...
-
Už brazilo ištekėjusi M. Silva: mano širdis braziliška52
„Braziliją pamilau dar prieš susitikdama su būsimu vyru“, – tikina fotografė Miglė Silva. Su savo vyru brazilu Viniu ji susipažino instagrame, o šiandien pora gyvena Vilniuje ir augina ketverių dukrelę Agathą. ...
-
Viceministras: nenorime, kad lietuviai išvažiuotų, o juos keistų užsieniečiai10
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad šiuo metu įdarbinant trečiųjų šalių piliečius taikomi apribojimai yra biurokratiniai, o jų kvotos realiai neegzistuoja. ...
-
Lietuvos konsulatas Čikagoje: 100 metų4
Prieš 100 metų Lietuvos Respublikos valdžia dideliam lietuvių išeivijos džiaugsmui nutarė įkurti savo konsulatus JAV. Lietuvos ir JAV lietuvių spauda pranešė, kad 1924 m. vasario 16 d. oficialiai atidarytas Lietuvos konsulatas JAV ...
-
Ispanijoje gyvenanti G. M. Višomirskytė: egzotinių gyvūnų auginimas – kaip priklausomybė3
Egzotinių gyvūnų mylėtoja Gaudrė Marija Višomirskytė su vyru Denizu ir dviem dukrytėmis prieš metus persikėlė gyventi į saulėtąją Ispaniją. Čia juos ir nuvedė meilė gamtai ir gyvūnams: pora gavo tokį pasiūlymą, koks pasitaiko...
-
Muziką ir Italiją pamilusi lietuvė pasiryžo didelėms permainoms17
Profesionali muzikantė Daiva Zeleckaitė-Diržienė prieš ketverius metus, artėjant karantinui, liko gyventi Italijoje, šalyje, kuri jai nuo mažens asocijavosi su didžiuoju menu. Dabar ji – kelionių organizatorė Apulijoje, iš p...
-
Pati renkasi, su kuo dirbti: pinigai – ne pagrindinė sąlyga, svarbiausia – tarpusavio ryšys13
Nors šiuo metu Londone dirba su ypatingais klientais, kaunietė Ingrida Michmel svajoja apie Lietuvą, į kurią pastaruoju metu atvyksta vis dažniau ir dažniau. ...