Perspektyvaus futbolininko gyvenimas emigracijoje apsivertė aukštyn kojomis

Tačiau likimas pasisuko visai kitaip. Šiandien Edvino gyvenime sporto liko nedaug, jis jau nebesvajoja užkariauti pasaulio ir į viską žiūri paprasčiau. Iš Jurbarko kilęs vaikinas pastaruosius penkerius metus gyvena Vokietijoje. Savo naujais namais jis vadiną Braunfelsą  – nedidelį turistinį miestelį netoli Frankfurto.

Pirmoji išvyko mama

Emigranto gyvenimą Edvinas pasirinko sekdamas mamos pavyzdžiu. Tai ji pirmoji išvyko uždarbiauti į Vokietiją. O vėliau pasikvietė ir sūnų.

„Mama pradėjo anksčiau važinėti į Vokietiją darbuotis. Tada man buvo gal 12 metų. Pamenu tą momentą, kai tu išlydi mamą ir lieki gatvėje vienas, ji sėda į mikroautobusą ir išvažiuoja. Ir tu žinai, kad tris mėnesius jos nematysi.

Tai tikrai tuo metu pykdavo mano širdis, bet aš manau, jos – dar labiau. Nes ji turėjo tai daryti. Turi šeima iš kažkur gauti pajamų, kad aš geriau gyvenčiau, kad galėčiau nusipirkti rūbą ar dar kažką. Ji dėl manęs tai darė, dėl šeimos“, – prisimena Edvinas.

Mamos pasirinkimas emigruoti Edvino gyvenimą apvertė aukštyn kojom. Būdamas paauglys jis pats turėjo savimi pasirūpinti, pats išmoko priimti svarbius sprendimus. Kai išvyko mama, iš Jurbarko gyventi ir sportuoti jis persikėlė į  Kauną, ten pradėjo siekti profesionalaus futbolininko karjeros.

Planus sujaukė trauma

Savo asmeniniais rezultatais vaikinas visus stebino, todėl nuolat girdėdavo siūlymų važiuoti žaisti į kokį užsienio klubą. Vieną tokį ir pasirinko, tikėjosi, kad tai – didžiulės, tarptautinės karjeros pradžia. Būdamas 17 metų lietuvis išvažiavo žaisti futbolo į „Hearts“ klubą Edinburge. Kvietimą į jį Edvinas priėmė tik antrą kartą.

Techniškai geras žaidimas, puikūs rezultatai – Škotijoje lietuviu visi buvo patenkinti, atrodė, kad ten jis liks ilgam. Ir visai gali būti, kad jeigu ne netikėta trauma, dabar šis jaunas vaikinas būtų superžvaigždė.

Kojos lūžis sugadino visus Edvino planus. Ilgai gyvenęs be artimųjų ir įpratęs pats priimti sprendimus, kaip pats atviravo laidai „Emigrantai“, staiga vaikinas pasijuto nesaugus paliktas vienatvėje.

„Ką futbolininkui reiškia antrą kartą toje pačioje vietoje lūžusi koja? Tai reiškia, kad pusę metų praleisi be futbolo“, – aiškina lietuvis.

Gydytis traumą jis pasirinko Lietuvoje, o ne Škotijoje ir tai, pasak vyro, buvo klaida: „Lietuvoje pats futbolo lygis prastesnis, gavau prastesnę reabilitaciją.“

Po reabilitacijos grįžęs į Škotiją Edvinas pastebėjo, kad nebegali tinkamai treniruotis, nes jam skauda koją. Kai jis sulaukė pilnametystės, galiausiai grįžo į Lietuvą.

Į Vokietiją išvyko savo automobiliu

Kaip sako pats Edvinas, sugrįžimas ten, nuo ko pradėjo, jam reiškė aplaužytus sparnus. Nuo tos dienos jis ėmė mažiau savimi pasitikėti, per daug pats save kritikuodavo ir net dvejojo, ar gali žaisti taip gerai kaip anksčiau.

Be vidinių moralinių netrukus prasidėjo ir finansiniai sunkumai. Gana silpnas Lietuvos futbolas tuo laiku išgyveno stiprią krizę, klubai vėluodavo atsiskaityti su žaidėjais, daug kas pabėgo į kitas šalis.

Štai tada, prieš penkerius metus Edvinas nusprendė, kad per ilgai gyveno atskirtas nuo mamos. Kad pagaliau metas jiems vėl susitikti ir gyventi kaip tikrai šeimai.

Jis susikrovė lagaminus, sėdo į automobilį, įsijungė navigacinę sistemą ir tiesiog iškeliavo į Vokietiją.

Išgarsėjo kaip rinktinėje žaidęs futbolininkas

Dabar Edvinui 25-eri, gyventi į Vokietiją atvyko dvidešimties. Tai –dar visai tinkamas amžius žengti startinius žingsnius sportinėje karjeroje. Tą jis ir padarė – dar kartą išmėgino save kaip futbolininką. Tiesa, jau daug žemesniu lygiu.

Edvinas džiaugiasi savo patėvio pagalba, nes jis buvo vos ne futbolininko agentas: organizuodavo peržiūras, megzdavo pažintis, padėjo Edvinui pasirašyti pirmąjį kontraktą penktojoje Vokietijos futbolo lygoje.

Ši žinia greitai pasklido po vietos žiniasklaidą ir ji  ėmė domėtis, kas gi tas Edvinas iš Jurbarko. Netrukus ėmė rastis straipsnių spaudoje ir reportažų televizijoje.

„Pradėjo laikraščiai rašyti, kad iš Lietuvos, kad rinktinėje žaidęs. Nesvarbu, kad tik jaunimo. Kiekvienas vokietis svajoja, čia yra aukščiau nei svajonė – žaisti Vokietijos rinktinėje, kad ir jaunimo“, – laidos  „Emigrantai“ eteryje aiškina lietuvis.