Lietuvos nepriklausomybės šventės pasiekė ir Portlandą

Kovo 11-osios proga šio liberaliu gyvenimo būdu garsėjančio miesto apylinkių lietuviai prisiminė abudu – Lietuvos Nepriklausomybės minėjimo proga akcentu tapo mūsų tautos kultūrinis paveldas ir jo išlaikymo iššūkiai išeivijoje.

Portlando lietuvių bendruomenės pirmininkė Ingrida Misevičienė itin taikliai apibūdino šiandieninės išeivijos problemas: „prieš 100 metų kovoje dėl Lietuvos laisvės tauta buvo vieninga, nes turėjome aiškų priešą, siekėme kilnaus tikslo – absoliutaus savo Tėvynės suvereniteto, toks pats siekis visus vienijo ir prieš ketvirtį amžiaus, kuomet kartu kovojome dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau šiandien darbas dar nėra padarytas. Bene trečdalis mūsų gyvena už Lietuvos ribų. Mes vis labiau integruojamės į kitas šalis, asimiliuojamės su kitomis kultūromis, kalbame kitomis kalbomis, ir vis mažiau šnekame lietuviškai bei iš esmės domimės savo šalimi bei tautiniu paveldu, o mūsų vaikai tolsta nuo Lietuvos tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Lietuvos šviesuolis Vydūnas yra pasakęs: „Su kiekvienu žmogumi tauta arba šviesėja, arba tamsėja.“ Tad tegul šie metai būna šviesos metais mūsų valstybei, mūsų mokykloms, mūsų išeivijos centrams. Vasario 16-osios 100-tį pasitinkant, susimąstykime, ką kiekvienas čia esančių turėtume ir galėtume padaryti, kad ir dar už šimto metų mūsų vaikų vaikai didžiuotųsi savo lietuviška kilme ir kalbėtų viena seniausių pasaulio kalbų”.

Vos prieš porą metų atvėrusio duris Lietuvos konsulato saulėtame Los Andžele vadovas Darius Gaidys pritarė Portlando LB pirmininkės žodžiams, pabrėždamas, kad mūsų šalis seniai nebeapsiriboja tautiečiais, gyvenančiais Lietuvoje, dabartiniu metu vis didesnė dalis mūsų tautos migruoja, todėl itin svarbu neužmiršti savo tautinio paveldo užjūryje, kur tebėra didžiausia lietuvių kilmės diaspora už Lietuvos ribų. Šių eilučių autoriaus, Lietuvių fondo atstovo Vakarų pakrantėje pristatytas Lietuvių fondo tarybos pirmininkas Marius Kasniūnas puikiai apibūdino savo atstovaujamos organizacijos daugiau kaip 50 metų atliekamą filantropinę misiją: “mums niekada neužteks narių, niekuomet nepakaks gaunamų aukų, nes darbas, kurį darome, yra neįkainojamas – lietuvybės išsaugojimo vertės neįmanoma apskaičiuoti”.

Tarp garbingiausių Lietuvos Nepriklausomybės minėjimo Portlande dalyvių išsiskyrė 90-tį neseniai atšventęs praktiškai visą savo gyvenimą nuo DP stovyklos laikų čia pragyvenęs Algis Garolis - iš Žemaitijos kilęs lietuvių tautos Ąžuolas savo rankomis statė ir Grotto parke prieš daugiau nei 50 metų mūsų tautiečių pastangomis suręstą lietuvišką kryžių, ir aukojo Lietuvių fondui, o taip pat puikiai prisimena “auksinius” Arvydo Sabonio laikus “Rožių” mieste, kuomet ir pats su žmona Konstancija rūpinosi Sabu - jiedu su dr. Kęstučiu Vitkumi viešėjo pas Algį namuose, tada geriausiu visų laikų Lietuvos krepšininku tituluojamam Saboniui įdomiausia buvo… apžiūrėti prisiekusio medžiotojo A. Garolio šautuvą.

Ingridos ir JAV LB Krašto valdybos pirmininkės Sigitos Šimkuvienės-Rosen iniciatyva Algis ir a/a Konstancija Garoliai buvo apdovanoti proginiais garbės raštais už ilgametę visuomeninę lietuvišką veiklą, tokio pat įvertinimo susilaukė ir Benė su a/a vyru Algimantu Tekoriai bei aktyvūs „trečiabangiai“, beveik prieš 20 metų į Portlando kaimynystę Camas (WA valst.), atvykusieji Giedrė ir Vilmantas Babarskai.

Oficialią šventės programą vainikavo Sietlo lietuvių choro „Vakarai“ (vadovai Asta ir Dainius Vaičekoniai) ir garsios operos solistės Juditos Leitaitės dainos, daugumai kurių susirinkusieji džiaugsmingai pritarė.

Po ilgos ir atšiaurios žiemužės „Rožių” miestas pavasarėja, todėl ir lietuviai pasiruošę rinktis draugėn – jau kovo 21 d. Portlande laukiame kun. Artūro Kazlausko iš Kauno, taigi ta proga Grotto parke bus aukojamos specialios pamaldos lietuviams, o kovo 23-iąją „Moda“ arenoje laukia neeilinė šventė krepšinio gerbėjams, nes į mūsų miestą NBA sezoninėms rungtynėms atvyksta Niujorko “Knicks” komanda, kurios gretose žaidžia ir vilnietis Mindaugas Kuzminskas, kurį, beje, su Portlando lietuviais Luana ir Viliumi Žalpiais taip pat sieja bendra istorija.