Lietuva nebenyksta? Gruodį imigravo daugiau, nei emigravo | KaunoDiena.lt

Lietuva nebenyksta? Gruodį imigravo daugiau, nei emigravo

Praėjusių metų gruodį iš Lietuvos emigravo 2 tūkst. 835 žmonės, o imigravo 3 tūkst. 071 žmogus. Tai reiškia, kad šio mėnesio pabaigoje šalyje buvo 236-iais žmonėmis daugiau. Ar tai jau yra lūžis ir Lietuva jau po truputį pradeda pilnėti?

Migracijos balansas (imigravusiųjų ir emigravusiųjų skaičiaus skirtumas) porą pirmųjų 2018-ųjų mėnesių dar gali išlikti teigiamas, bet vertinant visus būsimuosius metus, pasak specialistų, visgi greičiausiai liks neigiamas. Tiesa, ir Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. dr. Boguslavas Gruževskis, ir banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinę, kad neigiamas balansas bus gerokai mažesnis nei praėjusiais metais.

62,4 proc. gruodį imigravusiųjų, t. y. deklaravusiųjų čia gyvenamąją vietą, yra lietuviai, kiti – užsieniečiai, daugiausiai – iš trečiųjų šalių.

Kodėl šiemet bus geriau

Ž. Mauricas dėl to netgi susilažino socialiniame tinkle „Facebook“. Pasak jo, emigracija 2018-aisiais bus mažesnė nei 2017-aisiais, o grynoji emigracija bus mažiausia per pastaruosius 25 metus (t. y. Lietuva 2018-asiais dėl emigracijos praras mažiau nei 11 tūkst. gyventojų). Iš kur toks optimizmas? Ne optimizmas, o realizmas, pabrėžė ekonomistas, ir pateikė kelias priežastis, kodėl, jo nuomone, taip atsitiks.

Visų pirma, šiemet nebėra dirbtinai emigraciją išauginsiančių valdžios sprendimų. Pasak Ž. Maurico, praėjusių metų pradžioje „Sodros“ įvesta naujovė, kad deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje asmenys turi susimokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką, antraip ji bus išieškota, dirbtinai išaugino emigracijos skaičius. O štai šiemet kažko panašaus nėra.

Antra priežastis, kurią įvardijo Ž. Mauricas, kad natūraliai mažėja jaunimo, kuris dažniausiai ir emigruoja.

Visų pirma, šiemet nebėra dirbtinai emigraciją išauginsiančių valdžios sprendimų.

Taip pat, pasak ekonomisto, nuo populiariausios lietuvių emigracijos krypties į Jungtinę Karalystę 2018-aisiais atgrasys „Brexit“, o galiausiai Lietuvos migracijos problemas spręs imigrantų ir trečiųjų šalių atvykimas ir grįžti į tėvynę nusprendę lietuviai, kitaip tariant, reemigrantai.

Gal grįžo tik laikinai?

Kiek į Lietuvą atvyko ar išvyko žmonių, skaičiuojama pagal tai, kiek žmonių Lietuvoje deklaravo gyvenamąją vietą arba priešingai – kiek išsiregistravo. Pavyzdžiui, deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje žmonės turi mokėti PSD įmokas, bet bent vieną tokią sumokėję jie gali pretenduoti į valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat Lietuvos gyventojai gali gauti išmokas už užsienyje gimusius vaikus, įstoję Darbo biržą – nemokamai pasikeisti vairuotojo pažymėjimą ir t. t.

Tikėtina, kad grįžę vasaros ar kalėdinių atostogų lietuviai randa laiko ir pasinaudoti tokiomis Lietuvoje deklaruotų asmenų nuolaidomis, tad imigrantų skaičių gruodį reikėtų vertinti įtariai.

Su prielaida, kad gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys šįkart nebūtinai yra visiškai tikslūs, sutiko ir Ž. Mauricas. Pasak jo, dabartinis Lietuvos migrantų skaičiavimas pagal čia deklaruotą gyvenamąją vietą yra labiau teorinis nei praktinis. Tiksliais emigracijos duomenimis iš kaimynių, pasak jo, gali pasigirti nebent Estija.

Nors duomenų tikslumu abejoja ir B. Gruževskis, pasak jo, tokia statistika vis tiek nuteikia teigiamai.

„Tikrai galiu pritarti nuomonei žmonių, kurie sako, kad tai – tik momentinis fragmentas. Buvo Naujųjų metų atostogos, dalis žmonių atvažiavo dėl vaikų pinigų ir panašiai. Taip, tai irgi gali būti tiesa. Tai irgi tikrai turėjo įtakos, tačiau tai vis tiek nepakeičia fakto, kad yra grįžimo potencialas, ir tai gali daryti teigiamą įtaką pokyčiams“, – pabrėžė sociologas.

Siūlo vertinti po pusės metų

Per metus, kaip išskyrė Ž. Mauricas, Lietuvoje yra keli emigracijos pikai – gegužę ir rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, kai baigiami mokslai ir į užsienį patraukia jaunimas. O štai žiemos mėnesiais ryškesnė imigracija.

„Sausį ir vasarį veikia sezoniškumas. Neigiamas balansas tada dažniausiai būna labai mažas. Keista, nes žiemą, nors ji Lietuvoje ir yra tamsi, daugiau grįžta, negu išvyksta. [...] Tai sausį, vasarį, tikrai galima tikėtis, kad grynoji migracija bus arba teigiama kaip gruodį, arba labai nedaug neigiama“, – prognozavo ekonomistas.

Pasak jo, šiais mėnesiais išvyks apie 3 tūkstančius žmonių, o atvykti turėtų irgi apie 3 tūkst. Jeigu valdantieji šiemet nesiims jokių veiksmų, pasak Ž. Maurico, emigracijos balansas dar bus neigiamas, bet didžiausias nuo 1994-ųjų. Ar jau galima džiaugtis, kad Lietuva pagaliau pradėjo pilnėti? Ši statistika dar yra pernelyg neryški, kad ja jau galima būtų džiaugtis, pabrėžė Ž. Mauricas, tačiau pasiruošusių nedelsiant atvykti vos tik Lietuvoje pagerėjus situacijai, yra daug.

„Ant lagaminų“ sėdi, įvairiais tyrimais, iki pusės emigravusiųjų, ypač – Britanijoje. Tie, kurie galbūt dar neturi vaikų, arba jau turi, bet juos sunku auginti, pavyzdžiui, Londone, gal jau turi sukaupę pinigų, norėtų grįžti, bet nedrįsta. Nemaža dalis vis dar nuomojasi butus, ypač Norvegijoje, kur nekilnojamasis turtas apskritai labai brangus. Jie gauna dideles pajamas, kai palygini su Lietuva, bet ten jų pajamos vis tiek yra mažos. Jeigu jie matys perspektyvą, jie tikrai grįš“, – akcentavo Ž. Mauricas.

O B. Gruževskis jau dabar įžvelgia naudos, nors teigiamas balansas fiksuotas tik vieną mėnesį. Pasak jo, tai jau rodo palankias Lietuvai perspektyvas.

„Aišku, kažkokių ypatingų vilčių iš to vieno mėnesio duomenų, manyčiau, netikslinga daryti, tačiau tam tikras teigiamas išvadas daryti galima ir tai dar kartą parodo, kad Lietuva turi labai geras perspektyvas“, – pabrėžė sociologas.

Aišku, kažkokių ypatingų vilčių iš to vieno mėnesio duomenų, manyčiau, netikslinga daryti, tačiau tam tikras teigiamas išvadas daryti galima ir tai dar kartą parodo, kad Lietuva turi labai geras perspektyvas.

Ar toks imigrantų plūstelėjimas yra trumpalaikis, ar jau prasideda pastovi tendencija, pasak sociologo, paaiškės maždaug gegužę, kai prasideda svarbesnis metas Lietuvos darbo rinkoje.

„Aš asmeniškai manau, kad galbūt dar nebus metinės ar net pusmečio teigiamos migracijos, tačiau skirtumas gerokai pagerės ir 2018 jis bus gerokai palankesnis nei 2016–2017 metais. Tai tikrai galima prognozuoti. Ir mums šiam laikotarpiui to užteks“, – kalbėjo jis.

Kodėl vertina teigiamai

Daugiau gyventojų Lietuvoje, pasak Darbo rinkos tyrimų instituto vadovo, visų pirma itin naudinga būtų dėl to, kad daugelyje sričių trūksta darbuotojų, antra – dėl verslo Lietuvoje perspektyvų.

„Jeigu Lietuvoje daugėja žmonių, tai parodo, Lietuvos darbo rinkos patrauklumą tam tikroms gyventojų grupėms“, – aiškino jis.

O kai rinka patraukli, atsiranda ir investicijos, ir Lietuvos verslo plėtra. Taip pat, pasak jo, padidėję imigracijos srautai savaime pradės skatinti dar aktyvesnę imigraciją. Tokiu būdu imigracija kasmet turėtų spartėti. Žinoma, reikia išpildyti pagrindinę sąlygą – Lietuvos darbo rinkos erdvė turi būti patraukli.

„Žmonių iš Rytų pritraukimas yra didelis, potencialas yra milžiniškas. Svarbu, kad mes kokybiškai galėtume juos priimti ir adaptuoti“, – pabrėžė B. Gruževskis.

Trečia teigiama perspektyva, kurią B. Gruževskis įžvelgia remdamasis gruodžio mėnesio migracijos statistika, yra tai, kad tai natūraliai mažinamos demografinės problemos. Klausimas, tik kaip jos bus sustabdytos, – ar tik vienam momentui, kuris tęsis tol, kol imigrantai išvažiuos atgal į savo šalis, ar tai galėtų būti ilgalaikė tendencija, kai į Lietuvą grįš reemigrantai, kurie čia kur šeimas, plėtos savo verslus, dirbs, mokės mokesčius ir t. t.

„Neturėdami teigiamo emigracijos ir imigracijos balanso mes, aišku, tokios perspektyvos nepasieksime. Žinoma, padidėjimas dviem šimtais žmonių nėra tie skaičiai, kurių mums reikia. Mums reikėtų, kad padidėjimas sudarytų kažkur apie 10–12 tūkst.“ – sakė Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas.

Lengva paslysti

Nors einama teigiama linkme, labai lengva ir paslysti. Pasak B. Gruževskio, geras perspektyvas sugriauti galima būtų, jei Lietuvos darbo rinkoje atsirastų migrantų iš trečiųjų šalių išnaudojimo pavyzdžių arba jei Lietuvos darbdaviai daug labiau pamėgtų būtent imigrantus, o ne reemigrantus.

„Reemigracijos banga už mažesnį atlyginimą ir prastesnėmis sąlygomis dirbti nesutiks. Jie orientuoti į normalesnius santykius ir įpratę prie Vakarų kultūros darbo rinkos. Tačiau imigrantai iš Trečiųjų šalių tam tikrose srityse yra patrauklesni, nes sutinka su žemesnės kokybės darbo santykiais ir panašiai. Tad labai svarbu, kad Lietuvos darbuotojai nebūtų diskriminuojami šiame kontekste“, – kalbėjo Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas.

Migracijos pokyčiai, pasak B. Gruževskio, yra pakankamai staigūs, tad valstybė į tokius pokyčius turėtų reaguoti labai operatyviai ir užtikrinti saugumą, garantijas ir efektyvumą.

Beveik pusė (4,4 tūkst., arba 42,2 proc.) 2017 m. imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 2,8 tūkst. (26,6 proc.) – Baltarusijos, 673 (6,4 proc.) – Rusijos piliečiai.

2017 m. 27,9 tūkst. daugiau žmonių emigravo, negu imigravo,  2016 m. – 30,2 tūkst.

Laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše – pokalbis šia pačia tema su „Swedbanko“ ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
jo xaxolai galvoja,kad tvarte rojus,bet yra netaip

Anonimas

Anonimas portretas
O kas ta trecia salis lietuviu manymu.Mes turbut Pirmoji is pirmuju.

Paulius

Paulius portretas
Vokiečiai turi taiklų aforizmą iškeliaujantiems kitur laimės ieškoti:Tu was fuer Vaterland - wandere aus !(Prisidėk kuo nors prie tėvynės klestėjimo-emigruok ! ) Gal šis piktokas ironiškas pasakymas tinka ir mums lietuviams?
VISI KOMENTARAI 19
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių