Laidos „Emigrantai“ komanda papasakojo apie labiausiai įsiminusias istorijas

Penkerius metus LRT TELEVIZIJOS laidą „Emigrantai“ kuriantys žurnalistai Akvilė Kavaliauskaitė ir Orijus Gasanovas pastebi, kad užsienyje padaugėjo lietuvių sėkmės istorijų, tačiau taip pat ir skausmo, o visai neseniai laidoje atsirado nauja rubrika „Grįžę“.

„Daug lietuvių grįžta su idėjomis. Neseniai rodėme istoriją apie vyrą, kuris gyveno Australijoje, Danijoje, o tuomet grįžo į Lietuvą ir ėmė statyti laivus. Grįžę emigrantai atsiveža idėjų, pinigų ir nauju žvilgsniu žiūri į Lietuvą“, – sako O. Gasanovas dalindamasis įspūdžiais ir patirtimis filmuojant televizijos laidą.

Daugelis emigrantų vaikų nebėra lietuviai

Su daugybe emigravusių šeimų bendraujantis žurnalistas O. Gasanovas pastebi, kad lietuviai užsienyje nėra susiskaldę, nors mėgstama teigti atvirkščiai. Emigravusieji palaiko tarpusavio ryšius, vieni kitiems padeda ir tik vienetai absoliučiai atsiriboja nuo tautiečių. Žurnalistas pastebėjo, kad kuo krašte lietuvių mažiau, tuo bendravimas tvirtesnis ir tuo labiau stengiamasi puoselėti tradicijas. Beveik visur užsienyje gyvuoja lietuvių bendruomenės, kai kur jos buriasi pagal pomėgius: muzikantų būrys, krepšinio komanda ar tautodailininkai. Užsienyje kuriasi ir vis daugiau lietuviškų mokyklų. Deja, žurnalisto pasakojimu, tik nedaugelis svetur gimusių vaikų kalba lietuviškai ar laiko save lietuviais.

„Liūdna suprasti, kad daugelis vaikų jau nebėra lietuviai, nes Lietuvą matė 5 ar 10 kartų vasaros metu ir jiems tai yra tarsi kažkokia istorinė vieta“, – sako O. Gasanovas.

(O. Gasanovas. „Emigrantai“ „Facebook“ paskyros nuotr.)

Tačiau pasitaiko ir optimistiškų pavyzdžių. Štai Izraelyje O. Gasanovui yra tekę sutikti jaunas merginas, kurios, aplankiusios Lietuvą vos kelis kartus, stengiasi kalbėti lietuviškai.

„Kalbėjomės su policininke dirbančia lietuve. Ji ištekėjusi už Izraelio gyventojo, bet su dukromis namuose kalba lietuviškai. Nors merginos, kurioms dabar apie 20 metų, Lietuvoje buvo gal penkis kartus, jos bando kalbėti lietuvių kalba“, – malonius įspūdžius prisimena O. Gasanovas.

Visi sugrįžę džiaugiasi

Pastebėję, kad iš svetur sugrįžta vis daugiau lietuvių, laidos „Emigrantai“ kūrėjai įvedė rubriką „Grįžę“. A. Kavaliauskaitė sako, kad į Lietuvą dažnai sugrįžta užsienyje išsilavinimą įgiję žmonės iš Europos ir pasaulio didmiesčių. Ilgainiui ne vienas išvykęs patvirtina, kad bet kuriame Lietuvos mieste gyvenimo kokybė geresnė, nepaisant to, kad žmogus uždirba mažiau pinigų.

„Emigrantai grįžta pavargę nuo didžiųjų miestų apkrovos, Lietuva jiems asocijuojasi su ramybe. Be to, dirbdamas vidutinį darbą, mūsų didmiestyje žmogus gali neblogai gyventi. Galimybės svetur yra didelės, iš kitos pusės, ir konkurencija žymiai didesnė. Savoje šalyje išsilavinimą ir patirtį sukaupę lietuviai gali padaryti gerokai daugiau nei Londone ar kitur“, – neabejoja A. Kavaliauskaitė.

Sugrįždami kartu su savimi lietuviai parsiveža ne tik pajamų, bet ir verslo idėjų, į gyvenimą Lietuvoje kimba su nauja jėga.

„Neseniai rodėme istoriją apie vyrą, kuris gyveno Australijoje, Danijoje, o tuomet grįžo į Lietuvą ir ėmė statyti laivus. Lietuva yra galimybių šalis. Ji maža, o konkurencija nedidelė“, – neabejoja O. Gasanovas.

Tarp išvykusių daugėja ir džiaugsmo, ir skausmo

Žurnalistas O. Gasanovas prisimena, kad, pradėjus kurti laidą „Emigrantai“, susidurdavo su daugybe optimistiškų lietuvių istorijų, o pašnekovų, kurių kelias užsienyje sudėtingas, rasti būdavo sunku. Dabar, anot jo, nevilties istorijų daugėja, pavyzdžiui, žmonės, kurie iš Lietuvos išvyko kartu su 2008-ųjų banga, spėjo nusivilti emigracija. Užsienyje kuriasi ir vis daugiau privačių lietuvių psichologų ar teisininkų, padedančių į depresiją panirusiems tautiečiams.

„Dažniausiai lietuviai nusivilia tuo, kad užsienyje į juos nežiūri kaip į žmones, ir nevertina kaip asmenybių. Neretai žmonės pasijaučia fabriko staklėmis ir darbo įrankiu, lengvai pakeičiamu kitomis rankomis. Kai taip jautiesi, iš tiesų negera. Jei galvoji ne apie tai, o apie atlyginimą, kurį gausi kiekvieną penktadienį, galbūt yra lengviau“, – sako žurnalistas.

Be abejo, tarp išvykusių daugėja ir sėkmės istorijų. Apie svečias šalis lietuviai turi daugiau žinių, aklai nebepasiduoda bet kokiam darbdaviui, pas kurį reikia kone vergauti. Be to, metams bėgant buvo pakankamai laiko užkopti karjeros laiptais.

„Vienos Švedijoje esančios statybų įmonės savininkas lietuvis dabar veikiausiai jau yra milijonierius. Kiekvienais metais savo darbuotojus jis veža atostogauti į Egiptą, Tailandą ir kitas egzotines šalis. Darbuotojais vyriškis rūpinasi todėl, kad pačiam Švedijoje nebuvo lengva. Jis atvyko tais laikais, kai nebūdavo galima paprastai išvažiuoti į užsienį, dirbo pavienius darbus nemokėdamas nei švedų, nei anglų kalbos. Iš to žmogaus išaugo protingas verslininkas su aukšta verslo kultūra“, – pasakoja A. Kavaliauskaitė.

Į Norvegiją ar Ispaniją – dėl skirtingų priežasčių

Į pirmą kelionę, kuriai filmuoja naujojo sezono „Emigrantų“ laidas, O. Gasanovas ir A. Kavaliauskaitė išvyksta rugpjūčio mėnesį. Viena iš šalių, į kurią visada keliauja laidos kūrėjai, – Anglija ar Norvegija – ten, kur susikūrę ištisi lietuvių miestai. Žurnalistai taip pat stengiasi aplankyti egzotines šalis. Pavyzdžiui, daug lietuvių jaunimo dabar galima sutikti saulėtame Tailande. Čia emigravę tautiečiai palaiko ryšį su tėvyne – Lietuvos įmonėse dirba nuotoliniu būdu.

Nelengva pasakyti, kuriose šalyse tautiečiai jaučiasi laimingiausi, nes jas pasirenka dėl skirtingų priežasčių. Kaip sako A. Kavaliauskaitė, į Norvegiją turbūt niekada nevažiuos žmogus, kuriam nusibodo dirbti. Ir atvirkščiai, lietuvis, norintis dirbti mažiau, bet galbūt jausti didesnę gyvenimo kokybę, išvyksta į tolimus šiltesnius kraštus: Ispaniją, Italiją ar Kanarų salas.

„Kurioje šalyje žmonės laimingesni, nežinau. Manau, tai labai daug priklauso nuo asmeninio nusiteikimo – ko žmogus tikisi iš šalies? Viena, jei tikisi gyventi paprasčiau, sumažinti poreikius žinodamas, kad bus apsuptas šilto klimato ir kasdien galės plaukioti jūroje, o tam nereikia pinigų. Tačiau jeigu tikslas yra užsidirbti butui Lietuvoje, žmogus išvyksta į Daniją, Norvegiją, Švediją, Angliją ir jaučiasi laimingas, jei šį tikslą pasiekia“, – sako A. Kavaliauskaitė.

Įsiminusios istorijos

Laidos kūrėjai skaičiuoja, kad per darbo su „Emigrantais“ metus komandai yra tekę aplankyti apie 30 skirtingų šalių. Visos sutiktų žmonių istorijos – išskirtinės, tačiau kai kurios įsirėžė ilgam.

O. Gasanovas puikiai prisimena prieš keletą metų vykusį apsilankymą Edinburgo mieste ir susitikimą su atmintį praradusiu lietuviu, gulinčiu psichiatrinėje ligoninėje. Kriminalinio įvykio metu žmogus buvo per plauką nuo mirties, gyvybę išsaugojo, tačiau pabudęs iš komos nieko nebeatsimena.

Metus kasryt ligoninėje nubudęs lietuvis prieš save matydavo lentelę: „Sveiki, esate Škotijoje, Edinburge, šiuo metu yra 2015-ieji (prieš tai nubrauktas skaičius 2014), pavyzdžiui, gegužės 1-oji“, – pasakoja O. Gasanovas.

Lietuviu ėmė rūpintis nepažįstama tautietė, kuri iš geros valios lankydavo vyrą, atnešdavo maisto, pirkdavo drabužius. Galiausiai, po ilgų ieškojimų, pavyko surasti 20 metų nematytą vyriškio dukrą, kuri tėvo aplankyti atvyko iš Anglijos.

„Jei tai būtų nutikę Lietuvoje, galbūt aplankyti atvažiuotų giminės, viskas vyktų kitaip. Sunkiausia, kad žmogus kalba tik lietuviškai ir mano, kad yra Lietuvoje, stebisi, kad seselės kalba angliškai“, – prisimena O. Gasanovas.

Tarp daugybės įsimintinų A. Kavaliauskaitės susitikimų, vienas išskirtinių buvo su turkų tautybės vyrą pamilusia lietuve. Važiuodami iš medaus mėnesio, lietuvės ir turko pora pateko į avariją. Vyriškis žuvo, o moteris stipriai susižalojo kojas, vėliau sužinojo, kad laukiasi. Vyro tėvai – senovinių pažiūrų turkai, lietuvę atstūmė, tačiau moteris nepasidavė.

„Ji sugrįžo į Lietuvą sužalotomis kojomis, besilaukianti ir neturėdama pinigų. Perėjo reabilitaciją ir ištvėrė visą sunkų laikotarpį. Vėliau, tam, kad užsidirbtų, išvažiavo į Angliją. Dabar lietuvė turi vyrą brazilą ir šauniai gyvena“, – kalba A. Kavaliauskaitė.

Anot žurnalistų, kūrybinis procesas filmuojant laidą „Emigrantai“ kartu yra ir galimybė pažinti gražiausius pasaulio kampelius, kuriuose gyvena lietuviai, prisiliesti prie svetimų kultūrų, išgirsti neįtikėtinas žmonių istorijas, kurios palieka pėdsaką.

„Visada sakau, kad ši laida yra neišsemiama tema, nes kiekvienas emigravęs lietuvis turi istoriją, dėl kurios apsisprendė išvykti“, – sako O. Gasanovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių