Kaunietę į Angliją nuvedė meilė ypatingą darbą dirbančiam vyrui

Viename jų prieš trylika metų sėdėjo ir Irena Oliver su sūnumi Mindaugu. Į Liutoną ji atsikraustė iš gimtojo Kauno, kur nieko netrūko, bet, kaip prisipažįsta „Emigrantams“, gyvenimą aukštyn kojom apvertė meilė.

Visa Irenos šeima išsimėčiusi po pasaulį. Sesės ir broliai – Amerikoje, Australijoje, tik tėvai liko gimtajame Kaune. Tad Irena jau seniai keliauja ir lanko šeimos narius. Per vieną tokį apsilankymą pas sesę Čikagoje ir įvyko lemtinga pažintis, kuri ir atvedė šią moterį į Angliją.

„Tuo metu aš nelabai gerai kalbėjau angliškai, bet išėjau pasivaikščioti viename Čikagos priemiestyje ir pasiklydau. Turėjau adresą ir žiūriu – stovi mašina su uniformuotais vyrukais, kurie turi automatus, pagalvojau – policininkai. Pasiklausiau, sako – nelabai toli, bet truputėlį paeiti reikia, mes jus pavešim. Ir dabartiniam savo vyrui kritau į akį – jie važiavo kavos, tai nupirko kavos ir man, pavežė pas seserį.

Pakviečiau užeiti į svečius, išsikalbėjome, kad aš turiu sūnų, kuriam – dveji metukai, o jis turi metukų sūnų. Kitą dieną jis turėjo išvažiuoti atgal [į Angliją], o aš išskristi į Lietuvą. Jis pasikvietė mane į restoraną, o ten prieina paaugliai ir prašo autografo, jis pasirašinėja. Aš galvoju – kas čia dabar, gal jis koks aktorius?“ – pažintį su būsimu vyru prisimena Irena. 

Ir nuo tos dienos Irenos gyvenimas tapo tikru veiksmo filmu. Pasirodo, vyras, kurį visai netyčia sutiko gatvėje, buvo ne aktorius ir ne policininkas, kaip jai pasirodė iš pradžių. Anglo Tedo Oliverio, dabartinio moters sutuoktinio, profesija daug egzotiškesnė ir apipinta legendomis.

„Pasirodo, jis – nusikaltėlių gaudytojas, premijų medžiotojas“, – sako „Emigrantų“ pašnekovė ir paaiškina, kad paaugliai jį žinojo iš kriminalinių laidų.

Įspūdį padarė dėmesys sūnui

„Mes susirašinėjome, aš anglų kalbos gerai nemokėjau, tai kai parašydavo, aš paklausdavau „How are you? How is your Sunday?“ [liet. Kaip laikaisi? Kaip tavo sekmadienis?], ir tuo viskas baigdavosi.

Paskui pakvietė vienais metais į svečius ir pakvietė ne vieną, o su sūnumi. Man tas padarė įspūdį. [...] Kai atvažiavau, pamatėme, kad mūsų berniukai labai neblogai sutaria, net nemokėdami kalbos. Tada jis man pasipiršo ir atvažiavo į Lietuvą“, – pasakoja emigrantė.

Nusikaltėlius už valstybės paskirtą premiją tai Anglijoje, tai Amerikoje gaudantis ginkluotas vyras Irenai stipriai susuko galvą. Jis buvo dėmesingas, globėjiškas ne tik jai, bet ir sūnui iš pirmos santuokos. O būtent tokio žmogaus jai trūko, nors šiaip Kaune moteriai buvo gerai: „Mačiau, kaip jis rūpinasi savo sūnumi, kokį dėmesį skiria mano sūnui, tas man labai imponavo. Aš auginau sūnų viena, ir [...] norėjau sūnui tikros šeimos.“

Moteris sako, kad jos tėvams būsimas žentas labai patiko: „Kuriems tėvams nepatiks žmogus, kuris rūpinasi jų dukra ir anūku. Susituokėme Anglijoje ir čia prasidėjo mano istorija.“

Tos istorijos pas Ireną į jos šeimos namą Liutone ir atvyko „Emigrantai“ išklausyti. Ši moteris gyvena ne tik su ypatingą darbą dirbančiu vyru, bet ir daugelio išsvajotoje prabangoje. Namai pilni brangios technikos, jos garderobas – išskirtiniai dizainerių darbai, o name sukasi pagalbininkė, kurią Irena pasikvietė iš Lietuvos.