Emigravusi lietuvė: gyvenimas su barškuolėmis nebuvo toks baisus, kaip Jonavoje

  • Teksto dydis:

„Girdžiu – žiurkės iš kampų lenda. Buvo labai šiurpu!“ – pirmą naktį viduryje Brazilijos džiunglių stūksančiame maisto fabrike prisimena rašytoja Rasa de Silva. Tuomet lietuvė, neapsikentusi nuolatinių vyro Marqueso giminių patyčių, su trimis vaikais išėjo iš nesvetingų namų.

Pasiskolinusi čiužinį, šeima gyveno apleistame pastate, kol galiausiai iš palmių lapų susirentė pašiūrę ir pavadino ją svajonių namais. Trejus metus Brazilijoje gyvenanti Rasa turėjo prisitaikyti prie džiunglių įstatymų, nes kiekviena klaida ne tik jai, bet ir vaikams galėjo kainuoti gyvybę.

„Man stogas pradėjo važiuoti, kai dėl karščių išdžiuvo netoli buvęs senas šulinys. Vandenį tekdavo vežtis iš už keliasdešimties kilometrų esančio miestelio limonado buteliuose. Praustis tekdavo su rankšluostėliu, nes nuo sausros ištroškę vabzdžiai puldavo vaikus vos pajutę drėgmės lašą“, – išgyventus sunkumus LRT laidos „Gyvenimas“ kūrėjams pasakojo moteris.

Be langų ir durų gyvenančios lietuvės laukė susidūrimai su vapsvomis, žiurkėmis ir net barškuolėmis, tačiau tikrosiomis džiunglėmis R. de Silva vadina gyvenimą Jonavoje, kur po skyrybų su pirmuoju vyru turėjo viena pasirūpinti dviem vaikais.

„Dirbau keturiuose darbuose, tačiau pinigų vis tiek labai trūko. Vakarais nuo nepakeliamos įtampos „gydydavausi“ alumi arba brendžiu ir verkdavau. Net vaikai manęs bijojo, tad, prileidę man karštą vonią vandens, užsidarydavo savo kambariuose, kad, neduok Dieve, nepakliūtų man į akis“, – nieko neslėpdama pasakojo buvusi chemijos mokytoja.

Tragiška lietuvės gyvenimo istorija, kurią pakeitė meilė ir neįtikimi vaizdai iš Brazilijos, – jau kitą trečiadienį 19.30 val. LRT laidoje „Gyvenimas“.


Šiame straipsnyje: emigrantaiBrazilijaLRT

NAUJAUSI KOMENTARAI

Grip

Grip portretas
O matau pazystama varda ir pavarde... Koks drasus komentatorius pasisavines svetima pavarde ir varda nesamones rasyneja.

Vytautas Bačiauskas

Vytautas Bačiauskas portretas
jonavoje nuzudysiu kai ka esu piktas man norisi nuzudyt ka nors

štai ir paaiškėjo

štai ir paaiškėjo portretas
kai kurių emigrantų nedalia - jie savo šalyje gėrė, užmiršo vaikus, tiesiog skandino savo vargus degtinėje. Gerai, kad sugalvojo išvažiuoti, nes kažkodėl visi kalti, tik ne jie. Brazilija tokius išauklėjo ir pastatė ant kojų, nes jie patys jau to norėjo (kodėl Lietuvoje to nenorėjo?). Linkiu šiai moteriai stiprybės, gal daugiau neieškos ramybės alkoholyje.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių