Emigrantų gydymosi atostogos: sumoki dešimtis eurų – paslaugų gauni už tūkstančius

Už keliasdešimt eurų – paslaugų už tūkstančius. Gudrūs emigrantai surado landą Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje ir, sumokėję šiek tiek daugiau nei 30 eurų, gauna visas sveikatos priežiūros paslaugas, kokių jiems tik prireiks.

Tiesa, atsakingos institucijos sistemos spraga to nevadina – pasak jų, tai – solidarumas ir visuotinumas.

Deklaravę išvykimą į kitą šalį, emigrantai atleidžiami nuo prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Taip jie tampa nebedrausti ir Lietuvoje valstybės finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų gauti nebegali. Asmuo Lietuvoje vėl tampa draustas ir čia gali nemokamai gydytis, kai grįžęs deklaruoja Lietuvoje gyvenamąją vietą ir sumoka vieno mėnesio PSD įmoką.

Nemokamai gydosi jau tą patį mėnesį

O tokia tvarka reiškia puikias sąlygas emigrantų gydymosi atostogoms. Dažnai ne pačius lengviausius darbus ilgas valandas dirbdami lietuviai atostogas gimtinėje praleidžia varstydami gydytojų kabinetų duris. Kelių specialistų durys bus atvertos, anksčiau priklausė tik nuo to, kiek pinigų žmogus per tas sunkias darbo valandas užsidirbo, nes į PSDF finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas galima buvo pretenduoti tik po trijų mėnesių PSD įmokų mokėjimo, tad gudrauti čia buvo sudėtinga.

Tačiau nuo 2016-ųjų apsilankymų pas specialistus skaičius priklauso tik nuo to, koks didelis yra paciento poreikis bei kiek jis turi laiko ir kantrybės laukti bendrose eilėse prie gydytojų kabinetų. Gydymo paslaugas galima gauti dar tą patį mėnesį, kai sumokėta pirma PSD įmoka.

Taigi, emigrantas grįžta atostogų į Lietuvą, deklaruoja savo gyvenamąją vietą pas mamą, draugą, giminaitį ar pan., sumoka 34,2 Eur PSD įmoką ir dar tą patį mėnesį, kreipdamasis į gydytojus, už vizitą nemoka nieko.

„Daugybė lietuvių, sumokėję dešimtis eurų į „Sodros“ biudžetą, gauna visą pagalbą, kuri kainuoja ne dešimtis eurų, o šimtus, tūkstančius eurų. Čia –„pražiūrėtas“ dalykas. [...] Sumokėjęs gali gauti viską, įskaitant ir biologinę terapiją, ir visa kita“, – konferencijoje „Sveikatos apsaugos ministerijos metai: kas pavyko, o kas – ne?“ kalbėjo prof. Irena Butrimienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Reumatologijos centro vadovė.

Visas ligas gydo paracetamolio tablete

Jai pritarė ir tokią tvarką absurdu pavadino „Vaisingumo centro“ direktorė Gražina Bogdanskienė. Ji sakė, kad emigrantų norą gydytis Lietuvoje visiškai galima suprasti, nes šalyse, kuriose jie gyvena ir dirba, skundžiamasi sudėtingai gaunama kvalifikuota pagalba.

Daugybė lietuvių, sumokėję dešimtis eurų į „Sodros“ biudžetą, gauna visą pagalbą, kuri kainuoja ne dešimtis eurų, o šimtus, tūkstančius eurų. Čia –„pražiūrėtas“ dalykas.

„Per daugybę emigracijos metų labai daug žmonių grįžta gydytis į Lietuvą. Ginekologijoje aš tai tikrai patiriu. Nebūtinai sprendžiant problemas, susijusias su nevaisingumu, bet ir kalbant apie bendras ginekologines problemas, su nėštumu susijusias problemas. Sako, kad negauna atsakymų, negauna kvalifikuotos pagalbos. Tai jau yra anekdotas, kai pacientė kreipiasi dėl ginekologinių problemų pas gydytoją, ir vienintelis gydymas – arba paracetamolis, arba aspirinas“, – pasakojo G. Bogdanskienė.

Pasak direktorės, jai ir kolegoms vasara tampa darbymečiu būtent dėl grįžtančių čia gydytis tautiečių: „Ir iš Jungtinės Karalystės, ir iš Airijos, ir iš Švedijos, ir iš Norvegijos grįžta gydytis pas mus.“

Už 34 eurus – procedūros ir už dešimtis tūkstančių

Tiesa, lietuviui, per mėnesį sumokėjusiam 34,2 Eur PSD įmoką, priklauso ne tik tos pačios valstybės finansuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, bet ir tos pačios eilės. Tad jei nugara emigracijoje lenkta ilgai ir aktyviai ir problemų prisikaupė ne viena, vieno mėnesio atostogų sveikatai pasitaisyti gali ir neužtekti. Tačiau jei sveikata rimtai sušlubavo, finansiškai apsimoka ne tik kad kartas nuo karto atskristi į Lietuvą pas gydytojus, bet ir pasiimti mėnesį kitą papildomų atostogų.

Pavyzdžiui, kaip skelbia Valstybinė ligonių kasa (VLK), dažna stuburo operacija – stuburo spondilodezė – neapsidraudusiems PSD atsieis 5,6 tūkst., panašiai kainuos ir klubo sąnario keitimas, vaistų nuo krūties vėžio kaina gali siekti 35 tūkst. eurų, o štai prireikus transplantacijos, ji atsieiti gali net iki 82 tūkst. Eur. Tačiau jeigu sumokėjote bent vieną PSD įmoką, visa tai, žinoma, sulaukus savo eilės, jums bus suteikta iš PSDF arba, kitaip tariant, nemokamai.

Draustis galima tik vienoje šalyje, bet kas patikrins?

Pagal Europos Sąjungos (ES) teisę, kaip informavo VLK, gyventojai gali būti drausti tik vienos iš ES šalių sveikatos draudimu. Tad toks emigrantų gudravimas kaip ir neturėtų būti įmanomas. Tačiau bėda ta, kad, kaip patvirtino „Sodra“, nėra vienos ES informacinės sistemos, kurioje galima būtų patikrinti, ar konkretus žmogus nėra draustas kitos šalies sveikatos draudimu. VLK tik pažymi, kad jei atvejis ypatingas, galima kreiptis į konkrečios šalies ligonių kasas ir informaciją gauti.

Komentuodamas situaciją, kai emigrantai Lietuvoje už 34 eurus gali gauti tiek medicininių paslaugų, kiek jiems prireiks, VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajev atsakyme el. paštu rašė, kad „tai nėra sistemos „apėjimas“ – tai yra sistema, grindžiama solidarumu ir visuotinimu.“

„Norime pažymėti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas sveikatos draudimo modelis grindžiamas visuotinumo ir solidarumo principais. Visuotinumas suprantamas taip: visi Lietuvos Respublikos piliečiai privalo mokėti PSD įmokas, o įvykus draudiminiam įvykiui – turi teisę gauti iš PSDF biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Solidarumas reiškia tai, kad visų dirbančių arba kitais būdais vykdančių aktyvią ekonominę veiklą ir bet kokios rūšies pajamų gaunančių asmenų PSD įmokos, taip pat valstybės biudžeto lėšos prisideda prie PSD lėšų kaupimo. Tas pats solidarumo principas reiškia ir tai, kad asmuo prisideda prie sveikatos sektoriaus finansavimo pagal savo galimybes (vienu atveju didesnėmis PSD įmokomis, kitu – mažesnėmis), tačiau turi teisę į vienodas sveikatos priežiūros paslaugas“, – rašoma VLK atsakyme.

Sveikatos apsaugos ministerija ir „Sodra“ komentarų apie tokią tvarką nepateikė nurodydamos, kad tai – VLK atsakomybė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

šiaip

šiaip portretas
Pasakymas labai abstraktus, vertėtų pateikti skaičius, kiek tokių atvejų buvo, kiek kainavo gydymas, kiek gauta PSD įmokų ir tada daryti apibendrinimus. Gali pasirodyti, kad pučiamas burbulas iš nereikšmingos problemos. Beje, emigrantai ženkliai prisideda prie ekonomikos, daugelis siunčia nemenkas sumas savo artimiesiems. Gali atsitikti taip, kad patys prašysim, jog jie čia važiuotų gydytis, nes pasirodys, jog medikų turim gerokai daugiau, nei ligonių.

Anonimas

Anonimas portretas
Nerašykit nesąmonių. Ne bent emigrantai kurie emigracijoje dirba ne legalei arba emigracijoje pirmi metai. Tie vienas kitas gal ir daro taip. Nereikia lot ant visų emigrantų. Mačiau, kas darosi Kauno ligoninėse. Gal specialistai geri, gal gydimas geras. Bet požiūris į žmogų, ne duok dieve. Palatos sovietmečio laikų, maistas ......... Teko gydytis ligoninėje čia, Norvegijoje. Ir operavo ir dar keletą kartų. O prieš vieną mėn Kaune dvi dienas. Čia tv palatoje, Atskiras dušas su tualetu. Maistas geras, o kiaurą parą kava arbata ir sausainiai. O pagarba žmogui. Jokio Streso, išeit nesinori. O Kaune ...... siaubas, sovietmetis, stresas, stresas ..........

jaceks

jaceks portretas
tik jiebigrantai KALTI,kad Lietuvoj viskas brangstaaaaaaa!
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių