- LRT TELEVIZIJOS laida „Emigrantai”, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidurinės mokyklos nebaigusiam lietuviui emigrantui Šiaurės Airijoje teko patirti neįdomaus darbo ir dar neįdomesnio nedarbo sunkumus bei depresiją, kurią išsigydė budizmo pagalba.
Dabar jis padeda neprarasti ūpo kitiems sunkiai besijaučiantiems emigrantams. „Visi tie darbai, kuriuos dirba emigrantai, pakeičia žmogaus psichologiją. Man buvo labai blogai”, – LRT Televizijos laidai „Emigrantai” prisipažįsta jaunas lietuvis.
Daugelis stengiasi baigti mokslus ir įgyti kuo geresnį išsilavinimą, o vėliau rasti gerą, svajones atitinkantį darbą, tačiau Arnoldas Simonavičius elgėsi visai kitaip.
Pirmiausia jis nusispjovė į išsilavinimą. Ne tik jokio universiteto nebaigė, bet ir nusprendė, kad gyvenime jam neprireikės vidurinės mokyklos atestato. Vaikinas pagalvojo, kad, norint gerai gyventi, pakaks baigti dešimt klasių.
Tada Arnoldas nusprendė aklai sekti paskui emigruojančiuosius. Neįsigilinęs, kas ir kokius darbus užsienyje dirba, jis susikrovė lagaminą ir išvyko į Šiaurės Airiją. Buvo naivus, tikėjosi, kad viskas bus labai paprasta. Tačiau nuo tada ir prasidėjo sunkumai.
„Na, iš tikro net neturėjau jokių planų. Nežinojau, kokia ateitis manęs laukia, tiesiog tėvai pasiūlė, ar norėčiau padirbėti čia, tiesiog užsidirbti, ir nusprendžiau tiesiog aplankyti šią šalį. Užsidirbti, grįžti atgal ir pradėti mokytis toliau. Bet taip truko, kad esu čia jau šešerius metus”, – „Emigrantams” sako lietuvis.
Šiandien iš Žagarės miestelio kilęs dvidešimt ketverių metų vaikinas skaičiuoja jau šeštus emigracijos metus ir skėsčioja rankomis, per visą tą laiką nieko įdomaus nenuveikęs. Pagaliau Arnoldas suprato, kad gal nereikėjo skubėti emigruoti. Bet atsidūsta ir aiškina: jau per vėlu ką nors keisti.
Jis sako, kad idėją dirbti užsienyje jam pametėjo tėvai. Tai jiems pasirodė, kad jaunas vaikinas Lietuvoje nieko doro negali pasiekti, o štai Šiaurės Airijos fermose jie įžvelgė perspektyvų.
Tuo metu Arnoldas buvo dar nepilnametis, tačiau niekam iš jo aplinkos nepasirodė, kad vaikinas daro klaidą. „Kam tie mokslai, geriau emigruok”, – kartojo visi draugai ir giminės.
Arnoldas prisipažįsta, kad tais laikais dar nežinojo, kas yra tikroji laimė. Jis ėmė pavyzdį iš aplinkinių, kurie visą laiką tik sunkiai dirbo ir daugiau apie nieką negalvojo. „Užprogramavau save, kad svarbiausia – uždirbti kuo daugiau pinigų. Bet neturėjau jokio tikslo: nei kam tuos pinigus leisiu, nei kokia manęs laukia ateitis”, – šiandien aiškina jis.
Emigrantas savo naują gyvenimą pradėjo nuo fizinio darbo – nešioti dėžutes ir krauti jas ant paletės. Antrasis darbas – prižiūrėti žirgus. Vaikino jis nesužavėjo: „Smarvė ir visa kita. Padirbau vienerius metus ir išėjau.” Tuomet grįžo į ankstesnį darbą, bet jau – į aukštesnes pareigas: ėmė dirbti menedžeriu.
Laidos „Emigrantai” pašnekovas sako, kad ilgą laiką jautėsi tarsi robotas. Niekam nerūpėjo nei jo jausmai, nei mintys. Dabar jau jis supranta, kad visi tie, kurie pasirenka dirbti juodus, jokios kvalifikacijos nereikalaujančius darbus, save tiesiog pasmerkia. „Pamirškite žmogiškumą. Niekam jūs ten nereikalingi. Jeigu norės – atleis, jeigu norės – duos daugiau darbo”, – tikina lietuvis.
„Iš to darbo buvau išmestas kokius 3 ar 4 kartus. Tad teko pavaikščioti po agentūras”, – prisipažįsta Arnoldas.
„Emigrantų” pašnekovas nesistebi, kad daug kas, emigravęs į Angliją ar Airiją, tampa pašalpų gavėju arba net benamiu. Jo nuomone, to beveik neįmanoma išvengti, jei viskas, ko tikiesi, būdamas ten, tai – bet koks juodas darbas. „Labai nemalonu pripažinti, tačiau ir man buvo laikas, kai gyvenau tik iš pašalpų”, – šiandien atvirai prisipažįsta jis.
„Tuo momentu dar buvo lengviau, nes gyvenau su tėčiu ir sese viename name, tai nelabai manęs kas ir smerkė. Tiesiog taip pasitaiko. Yra darbas, kartais nėra darbo. Visko būna. O „ant pašalpų” praleidau apie pusę metų ir susiradau šiokį tokį darbą – irgi faktorinį – čia netoliese. Pradirbau ten, bet pamačiau, jog iš tikrųjų mėsinė buvo. Ten labai blogai. Žinai, ten žmonės keičiasi kiekvieną dieną, įeina ir išeina. Tiesiog neįtikau. Gal per lėtas. Su didžiausiais peiliais reikia pjauti mėsas ir visa kita, tiesiog žiauru. Ir vėl likau be darbo, vėl su pašalpomis”, – dalijasi slogiais prisiminimais lietuvis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Papasakojo, kaip atrodo lietuvių gyvenimas Taivane ir kodėl bilietų atgal į tėvynę jie nesižvalgo5
Nors Taivano salos plotas panašus į Belgijos, sutikti lietuvių čia ne taip paprasta kaip Europos Sąjungos širdyje. ...
-
Arabų pasaulio elitą sužavėjusi lietuvė apie skaudžią išdavystę: viskas buvo tvarkoma iš anksto6
Daugiau nei dešimt metų Monake gyvenančiai gemologei, juvelyrinių dirbinių kūrėjai, verslininkei Dovilei De Angelis pavyko įsitvirtinti išskirtinėje verslo nišoje arabų pasaulyje. Jos kasdienybe tapo auksas, deimantai, platina, o ...
-
Lietuvių pora persikėlė gyventi į vieną gražiausių Tailando vietų: mums nepatiko, kur ritasi Europa22
Pažvelgus į Tomos ir Karolio Martinkų paskyras instagrame, apima didžiulis susižavėjimas ir noras keliauti. Ši jauna turistų dieviname Tailando Krabi kurorte namus atradusi šeima gyvena tikrų tikriausią svajonių gyvenimą. Tačiau dar v...
-
Aistruolės fotografės akiratyje – Šiaurės pašvaistės ir debesys1
Dvyliktus metus Norvegijoje gyvenanti Ramunė Šapailaitė juokauja: „Esu daugiafunkcė lietuvaitė: žvejoju, grybauju, užsiimu menais, fotografuoju gamtos reiškinius, o užvis dažniausiai – Šiaurės pašvaistes.“...
-
Už brazilo ištekėjusi M. Silva: mano širdis braziliška52
„Braziliją pamilau dar prieš susitikdama su būsimu vyru“, – tikina fotografė Miglė Silva. Su savo vyru brazilu Viniu ji susipažino instagrame, o šiandien pora gyvena Vilniuje ir augina ketverių dukrelę Agathą. ...
-
Viceministras: nenorime, kad lietuviai išvažiuotų, o juos keistų užsieniečiai10
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad šiuo metu įdarbinant trečiųjų šalių piliečius taikomi apribojimai yra biurokratiniai, o jų kvotos realiai neegzistuoja. ...
-
Lietuvos konsulatas Čikagoje: 100 metų4
Prieš 100 metų Lietuvos Respublikos valdžia dideliam lietuvių išeivijos džiaugsmui nutarė įkurti savo konsulatus JAV. Lietuvos ir JAV lietuvių spauda pranešė, kad 1924 m. vasario 16 d. oficialiai atidarytas Lietuvos konsulatas JAV ...
-
Ispanijoje gyvenanti G. M. Višomirskytė: egzotinių gyvūnų auginimas – kaip priklausomybė3
Egzotinių gyvūnų mylėtoja Gaudrė Marija Višomirskytė su vyru Denizu ir dviem dukrytėmis prieš metus persikėlė gyventi į saulėtąją Ispaniją. Čia juos ir nuvedė meilė gamtai ir gyvūnams: pora gavo tokį pasiūlymą, koks pasitaiko...
-
Muziką ir Italiją pamilusi lietuvė pasiryžo didelėms permainoms17
Profesionali muzikantė Daiva Zeleckaitė-Diržienė prieš ketverius metus, artėjant karantinui, liko gyventi Italijoje, šalyje, kuri jai nuo mažens asocijavosi su didžiuoju menu. Dabar ji – kelionių organizatorė Apulijoje, iš p...
-
Pati renkasi, su kuo dirbti: pinigai – ne pagrindinė sąlyga, svarbiausia – tarpusavio ryšys13
Nors šiuo metu Londone dirba su ypatingais klientais, kaunietė Ingrida Michmel svajoja apie Lietuvą, į kurią pastaruoju metu atvyksta vis dažniau ir dažniau. ...