Vykdami atostogauti į užsienį, lietuviai vis dažniau renkasi ne kelionių agentūrų paslaugas, o pasikliauja savo planavimo įgūdžiais. Dainininkas Linas Adomaitis pastaruoju metu garsėja ne tik savo kuriama muzika, bet ir aistra keliauti. Jis teigia, kad vienas iš didžiausių savarankiško keliavimo pliusų – galimybė pasijusti laisvam.

Vienijantis pomėgis

„Kelionėje tampi savo laiko šeimininku, – teigė kompozitorius ir dainininkas, – nesi priklausomas nuo grupės ir nereikia jaudintis, kad dešimt minučių pavėluosi į autobusą. Jau nekalbant apie tai, kad, pavyzdžiui, visai netikėtai užklysti į nepaprasto grožio paplūdimį, kuriame, išsitiesęs hamake po palme, gali praleisti valandų valandas klausydamasis mėgstamos muzikos“.

Savarankiškų kelionių aistra nepagydomai užsikrėtė ir vilnietis Rimvydas Širvinskas. Daugeliui žmonių jis yra pažįstamas tiesiog kaip Makalius. Jo pomėgis keliauti galiausiai peraugo į pigių kelionių verslą. Iš pradžių savo patirtimi vaikinas dalijosi tik interneto dienoraštyje, o visai neseniai knygynų lentynose pasirodė ir jo sudarytas „Pigių kelionių vadovas“.

R.Širvinskas dažniausiai traukia į šiltus kraštus, kur „šiltas oras – garantuotas, visada šviečia saulė ir neužklups lietus“, - kalbėjo aistringas keliautojas.

Paskutinės akimirkos žavesys

Kiekvienas daugiau ar mažiau patyręs keliautojas pasirenka bent kelis daiktus, kurie palengvina pasaulio atradimo džiaugsmą. Kita vertus, ypač ilgesnėje kelionėje, apsikrauti nešuliais nepatartina. L.Adomaitis nevengia keliauti „backpack“ stiliumi, t.y. tik su kuprine ant pečių, neretai dalijantis vieną kambarį su kitais, net nepažįstamais, keliautojais. Tokiu atveju didelė manta kelyje tik apsunkintų.

Į dainininko reikalingiausiųjų daiktų sąrašą patenka pasas, pinigai arba banko kortelė, dantų šepetėlis, mobilus telefonas, kurį keliaudamas jis paprastai išsijungia, bet turi, jei skubiai prireiktų susisiekti, taip pat – ausinukas su mėgstamų atlikėjų albumais bei kelionių vadovas, ypač, jei maršrutas gimsta spontaniškai.

„Niekada neplanuoju kelionės iš anksto, viską palieku paskutinei akimirkai, – pasakojo L.Adomaitis. – Per 10-15 min. susikraunu visus daiktus, kurių reikės, tarkime, mėnesiui. Kelionėje visada reikalingas teritorijos, į kurią keliauji, žemėlapis. Dažniausiai pasikliauju kitų keliautojų rekomendacijomis, tačiau kelionių vadovą visuomet pavartau – taip daro visi, kurie traukia per „neviešbutines“ vietas“.

Anot jo, kelionių vadovas – ypač reikalingas dėl to, kad jame pateikiama informacija ne tik apie lankytinus objektus, bet ir apsistojimo vietas. Kai kurie kelionių vadovai jas nurodo itin detaliai – pavyzdžiui, galima rasti žinių apie tai, jog svečių namų šeimininkas pats gamina pusryčius ir pan.

„Šie lengvai į rankinę ar kuprinę telpantys patarėjai – visai ne modernaus keliautojo išradimas, – priduria leidyklos „Alma littera“ direktorė Danguolė Viliūnienė. Pasak jos, pirmasis kelionių vadovas Europoje buvo rankraštis, sukurtas XII a. ir skirtas piligrimams, keliaujantiems į Santjago de Compostela Ispanijoje. Tai – viduramžių piligrimystės centras, gausiai lankomas ir šiais laikais.

Beje, L.Adomaitis keliauti pradėjo paauglystėje, kartu su bažnyčios jaunimo choru, kuriame giedojo. Viena iš labiausiai įsiminusių tuomet aplankytų vietų – Taize. Į pavadintą „pirma rimtesne kelione“ Linas išsirengė 2007 m., kuomet per daugiau nei du mėnesius jis „išmaišė“ Centrinę Ameriką.

Lietuvių populiariausios šalys

D.Viliūnienė pasakojo, kad šiandieninę formą ir turinį kelionių vadovai įgijo tik XX a. Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra populiariausi dviejų rūšių kelionių vadovai – tradiciniai ir kompaktiški, dažnai telpantys net delne, vadinamieji „TOP 10“.

Tradiciniai kelionių vadovai – tai gausiai iliustruoti žinynai apie šalį ar miestą. Juose pateikiama daug istorinių, kultūrinių, geografinių žinių, nuosekliai pristatomi regionai, gausu praktinės informacijos apie lankytinus kultūros, paveldo ir gamtos objektus. Tokiuose kelionių vadovuose yra žemėlapių, žymesnių pastatų skerspjūvių, siūlomi pasivaikščiojimo maršrutai. Juose net galima sužinoti, kokiu numeriu išsikviesti taksi ar kuriame restorane geriausia ragauti vietinės virtuvės gėrybių ir pan.

Tarp tokių patenka ir visame pasaulyje populiarūs leidyklos „Dorling Kindersley“ ženklu pažymėti išsamūs ir iliustracijomis gausūs kelionių vadovai, dabar pasiekiami ir lietuvių kalba. Jie skiriami atskiroms šalims arba jų sostinėms ir ypač naudingi tiems, kurie išsirengia į ilgesnes keliones.

Tuo tarpu „TOP 10“ kelionių vadovuose nurodomos tik svarbiausios miesto ar šalies lankytinos vietos, pagrindiniai faktai, renginiai ir pan. Jie tinka tiems, kurie į užsienį išsirengia tik keletui dienų, pavyzdžiui, savaitgaliui, arba keliautojams, kuriems, lankantis svečioje šalyje, reikia tik pagrindinių gairių, o visa kita jie palieka atsitiktinumams ir improvizacijai.

Šiuo metu lietuvių kalba išleisti abiejų rūšių kelionių vadovai atspindi populiariausias mūsų šalies gyventojų kelionių kryptis. Pavyzdžiui, tradiciniuose kelionių vadovuose jau esti informacija apie Paryžių, Londoną, Italiją, Ispaniją, Vokietiją, Prancūziją, Portugaliją, Graikiją, Turkiją, Egiptą, Norvegiją, Čekiją ir Slovakiją, Lenkiją, Briuselį, Graikijos salas. 2 psl. >>