Vietoj Kalėdų sveikinimo: o jei surengtume įsitėvinimo akciją?

Šventes stingdanti vienatvė – deja, gausaus senolių būrio palyda. Šventes kaustanti artimų žmonių netektis taip pat pažįstama daugeliui. Ir ko trūksta, kad dvejų namų širdies skausmas virstų tikra švente?

Pravirkdė milijonus žmonių

Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje daugybė senolių šventes sutinka vieni. Tokias jautrias istorijas prieš pat Kalėdas pristatančios reklamos milijonus žmonių verčia braukti ašaras ir susimąstyti apie esmines gyvenimo vertybes.

Kodėl kalėdaitis, su ašaromis pagarbiai lėkštėje paliekamas tiems, kurių nebėra šalia, negalėtų būti skirtas žmogui, kurio vienatvė virstų jūsų namų pilnatve?

Šiemet pasaulio žiūrovų dėmesį prikaustė lenkų internetinės parduotuvės „Allegro“ sukurta Kalėdų reklama, kurios tema itin artima lietuviams. Jos centre – su šuniu gyvenantis senjoras, kuris pradeda mokytis anglų kalbos. Išvydus, kam šios humoristinės žilaplaukio vyro pastangos reikalingos, suspaudžia širdį visiems, kam žinomas žodis „emigracija“. Reklamoje regimas senelis Kalėdoms atvyksta pas svetur gyvenimą kuriantį sūnų, kad pagaliau išvystų dar niekad nematytą ir jau ūgtelėti spėjusią anūkėlę bei galėtų jai ištarti „Labas, aš esu tavo senelis.“ Ašarotos senelio akys – ir reklama baigiasi klausimu: „O tu? Ko tu ieškai?“ Nenuostabu, kad švenčių laukimo laikotarpiu tai sujaudino visus, Kalėdas švęsiančius toli nuo artimiausių žmonių, o kitus tiesiog paskatino griebti telefoną ir paskambinti tėvams.

 

 

Pernai milijonus širdžių graudino Vokietijos prekybos tinklo „Edeka“ Kalėdų reklama, iškart pavadinta vienu paveikiausių ir sėkmingiausių reklamos darbų. Klipe matomas pasipuošęs senelis, kuris Kalėdų vakarienės sėdasi vienas. Iš atsakiklio skamba dukters atsiprašymas, kad negalės šiemet atvažiuoti, ir pažadas, kad tikrai pavyks kartu švęsti kitas Kalėdas. Fone girdėti ir anūko sveikinimas bei šūksnis, kad visi greitai pasimatys... Metai bėga, o prie Kalėdų stalo senolis toliau sėda vienas. Tam, kad vaikai galiausiai susirinktų prie bendro švenčių stalo, senolis yra priverstas suvaidinti savo mirtį. Ir vaikai susirenka – pareikšti paskutinę pagarbą tėvui, kuris visus sutinka gyvas, sveikas ir retoriškai klausdamas: „Kaip kitaip galėjau jus visus surinkti draugėn?“ Kalėdų stebuklas įvyko – juo patikėjo per 54 mln. žiūrovų.

 

 

Dar viena ieškoti nosinių privertusi reklama – pernai prekybos tinklo „John Lewis“ pristatyta pagyvenusio žmogaus, įsikūrusio Mėnulyje, vienatvės istorija. Jo herojai – mažytė mergaitė Lily, per teleskopą stebinti liūdną vienišą Mėnulyje išdygusioje pašiūrėje gyvenantį senuką ir nesumananti, kaip su juo susisiekti. Žinoma, atėjus Kalėdoms, įvyksta stebuklas –  senoliui atskraidinamas teleskopas, nurodantis kryptį pas jam iš Žemės mojančią mergaitę.

 

 

Įsitėvinimo akcija – paliepus širdžiai

Užsienio šalyse kartkartėmis pasirodo istorijos, kaip artimiausių žmonių neturinčios šeimos ryžtasi ne įsivaikinti, o įsitėvinti ar įsisenelinti. Ir išties – kodėl kalėdaitis, su ašaromis pagarbiai lėkštėje paliekamas tiems, kurių nebėra šalia, negalėtų būti skirtas žmogui, kurio vienatvė galėtų virsti jūsų namų pilnatve?

Turėti tėvus ir senelius niekada ne per vėlu – įsitėvinimo ar įsisenelinimo akcijai nėra nei starto, nei galutinio termino.

Močiutė ar mama, lepindavusi blynais, uogiene, saldainiais, atvėrusi spektaklių pasaulį, išmokiusi mylėti poeziją, žaisti šachmatais, statyti namą ar virti rožių arbatą, gynusi nuo Perkūno, šluosčiusi skriaudos ašaras, kantriai mokiusi megzti, skaičiuoti ar melstis ir tikėti žmoniškumu. Senelis ar tėvas, pasiimdavęs į žygį, žvejybą, mokęs groti fortepijonu, drožinėti ar vairuoti, laukęs rytą su skaniausiais pusryčiais, šimtąjį kartą netingėjęs pasakoti apie Vytauto Didžiojo karūnos istoriją ar sunkiai suprantamus, bet vis tiek juokingus prancūziškus anekdotus, mokęs prisiimti atsakomybę už veiksmus ir tiesti pagalbos ranką tiems, kam jos reikia. Tokius prisiminimus lydintis ilgesys dažnai būna sumišęs su savigrauža, kad per retai sakydavai „myliu“, nedrįsdavai dažniau apkabinti – gal ir nespėjai to padaryti. O gal tokios šilumos taip ir neteko patirti?

Vis dėlto turėti tėvus ir senelius niekada ne per vėlu – įsitėvinimo ar įsisenelinimo akcijai nėra nei starto, nei galutinio termino – ar priartės vieniša Mėnulio pašiūrė prie gausaus jūsų Kalėdų stalo, gali atsakyti tik pasiilgusi širdis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių