Vietnamas: beprotiškai chaotiškas ir spalvingas

Šokas. Taip būseną apibūdino Eglė Rekašienė, prisiminusi pirmąją pažintį su Vietnamu, kuri prasidėjo nuo didžiausio jo miesto – Hošimino. Klaipėdietė ir dvi jos bendražygės, per dvi savaites šioje šalyje įveikusios daugiau nei 4 tūkst. km, malšino ne tik pažinimo troškulį, bet ir mėgavosi trumpu poilsiu dieviško grožio paplūdimiuose.

Prireikė pirmosios pagalbos

"Hošimine praleidome porą dienų ir supratome, kad šis miestas – ne mums, ten gali išsikraustyti iš proto", – juokėsi Eglė.

Gatvėse nerealūs žmonių srautai, triukšmas, pypinimai, milijonai motorolerių, prie žemės lenkianti drėgmė ir apie 30 laipsnių karštis, užliejusią potyrių bangą prisiminė pašnekovė.

"Atvykusios į Hošiminą, tik po dviejų dienų išmokome pereiti per gatvę, nes šviesoforų niekas nepaiso, o kelio taisykles diktuoja tas, kuris yra didesnis, – jis važiuoja pirmas. Supratome, kad čia reikia judėti ramiai, be staigių judesių, o kaip skėriai plūstantys motoroleriai tave apvažiuos", – pasakojo klaipėdietė.

Maža to, Hošiminą keliautojos pasiekė be savo lagaminų, kurie užstrigo netikėtai sniego paralyžiuotame Stambule.

"Iš Turkijos avialinijų atstovų gavome po maišelį su marškinėliais, dantų pasta ir šepetėliu, kremu – tai tokia pirmoji pagalba praradusiajam bagažą", – šyptelėjo pašnekovė, pripažinusi, kad tokia "pagalba" veikiau simbolinė, tad kol atgavo savo lagaminus, keliautojoms teko patirti ir neplanuotų išlaidų.

Pigesnių bilietų kaina

Hošimine kiek apšilusios kojas, iš pietinės Vietnamo dalies lietuvės patraukė į šalies šiaurę.

Tokį trijulės savarankiškai susiplanuotos kelionės maršrutą diktavo patrauklia kaina sumedžioti skrydžių bilietai. Ir, kaip pripažino Eglė, tai buvo klaidingas sprendimas.

"Būtume geriau daugiau išleidusios, bet skridusios į Hanojų, šiaurinę Vietnamo dalį, o po to keliavusios į pietus. Tačiau mūsų bilietuose niekur nebuvo nurodyta, kad skrydis iš Stambulo į Hošiminą bus per Hanojų. Tai yra iš pradžių nusileidome Hanojuje, kur išlipti nebuvo galima, po to skridome į Hošiminą. Tuomet dvi savaites keliavome atgal – iki Hanojaus, iš ten rinkomės vietinį skrydį į Hošiminą, iš kurio skridome į Stambulą. Beje, ir vėl per Hanojų", – kuriozišką situaciją prisiminė klaipėdietė.

Anot pašnekovės, buvo gaila ne tik tokiems pasiskraidymams beprasmiškai sugaišto laiko, bet ir prarastos galimybės kelionės pabaigoje pasilepinti vasariška šiluma.

"Vykstant žiemą, iš pradžių racionaliau keliauti į šiaurinę Vietnamo dalį, kur vėsiau – mūsų kelionės metu ten buvo 17–18 laipsnių šilumos, o po to pamažu leistis į šilumą. Todėl iš Lietuvos skrendant Turkijos avialinijomis reikėtų nepaisyti brangesnių bilietų ir verčiau rinktis skrydį į Hanojų", – patarė klaipėdietė.

Higieną teko užmiršti

Pirmosiomis kelionės dienomis keliautojoms teko savotiškai užsigrūdinti ir priprasti prie vietinių gyvenimo būdo ypatumų.

"Porą dienų maitinomės atsargiau – baruose, restoranuose, gatvėse dar nedrįsome", – šyptelėjo pašnekovė.

Anot Eglės, Hošimine susidarė įspūdis, jog kone kiekvienas gyventojas turi nuosavą "maitinimo" verslą: pasistatė šalia trobelės viryklę, ir jau "restoranas" – verda, kepa, garina, pardavinėja, o šalia kažkas gali plauti motorolerį, aplinkiniams taškydamas ant kojų vandenį. Tačiau į tai žiūrima tolerantiškai – esą kiekvienas dirba savo darbą.

"Užsisakai bare buteliuką alaus, jį atidaro ir kamštelį sviedžia tau po kojomis – ten įprasta viską mesti po kojomis. Pavalgius lėkštes praskalauja dubenyje, prašluosto ta pačia pašluoste ir toliau deda maistą jau kitam valgytojui. Apie kažkokią higieną nėra nė kalbos, todėl geriau išvis nieko nematyti – ramiau. Iš pradžių tai šiurpina, bet žinai, kur važiuoji, ir su tuo susitaikai, pamažu pripranti, nebekreipi dėmesio", – pripažino pašnekovė, kuriai kelionės metu teko "paragauti" ir blakių įkandimų.

Jau įsidrąsinusios keliautojos ragavo ir gatvėse, ir turguose gamintą maistą, o Eglė džiaugėsi asmeniniu pasiekimu – pagaliau virtuoziškai įvaldžiusi lazdeles.

Išragavo vegetariškus patiekalus

Profesionali interjerų dizainerė, ne vienus metus besisukanti ir restoranų versle, neneigė, jog Vietname ragautas maistas paliko gerą įspūdį, tačiau ji nesutiktų su girdėtais įvertinimais, esą tai viena skaniausių pasaulio virtuvių.

"Nepasakyčiau, kad dėl jos reikėtų aikčioti, tačiau šis maistas išties yra šviežias ir sveikas – garinti ryžiai, saldžiųjų bulvių daigai, špinatai ir pan. Kelionės metu nesirinkome mėsos, o stengėmės išragauti vegetariškus patiekalus, jūros gėrybes. Ir, aišku, išbandėme aštrius padažus. Pirmomis dienomis viskas buvo be galo aštru, tačiau kuo toliau, tuo norėjosi tik aštriau ir aštriau", – gastronominiais įspūdžiais dalijosi E.Rekašienė.

Pasirinktuose savo maršruto taškuose klaipėdietės praleisdavo po dvi tris dienas.

Po chaoso dienų Hošimine klaipėdietės traukiniu pasiekė Hujė. Buvusi Vietnamo sostinė garsėja senosiomis šventyklomis bei imperatoriškais pastatais. Savito kolorito Hujė senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių