V. Martišiūtės lemtis – iš auksinio narvelio Dubajuje pabėgo į mirtį

  • Teksto dydis:

Turbūt dažniausiai Lietuvos dainininkus populiarius kūrinius parašyti įkvepia meilė, aistra, skyrybos ir asmeninio gyvenimo dramos. Meilė gali būti tyra, svaigi, aistringa, o kartais net pražūtinga. Deja, būtent tokia lemtis ištiko po 20 metų emigracijos Jungtiniuose Arabų Emyratuose į Lietuvą sugrįžusią dainininkę Vilmą Martišiūtę.

Pirmadienio vakarą LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ V. Martišiūtės artimieji ir garsūs draugai atskleis tragišką jos lemtį.

Kadaise Vilma Lietuvos publikai buvo gerai žinoma kaip pirmoji legendinės grupės „Studija“ atlikėja moteris. Ji bičiuliavosi ir dainavo su garsiausiais Lietuvos atlikėjais – Stepu Januška, Gyčiu Paškevičiumi, Irena Starošaite. Ir nors turėjo visas galimybes tapti populiaria Lietuvos atlikėja, gyvenimas ją nubloškė į Dubajų, kur dirbo, mėgavosi prabanga ir pateko į auksinį vyro musulmono sukurtą narvelį, iš kurio tekina parbėgo atgal į Lietuvą.

Vyras jai dovanojo deimantus, sportinius automobilius ir suteikė visą išlaikymą, tačiau buvo be proto pavydus ir drausdavo jai dainuoti bei rodytis ant scenos. Deja, tėvynėje Vilmos laukė dar tragiškesnė baigtis. 44-erių metų dainininkė buvo rasta nušauta Tauragėje. Įtariama, kad nusikaltimą padarė maniakiškai Vilmą įsimylėjęs gerbėjas, advokato padėjėjas Rolandas Ambroza.

Jaunatviška, įspūdingos išvaizdos, linksma, komunikabili, valiūkiška ir itin traukianti vyrus – taip Anapilin iškeliavusią V. Martišiūtę apibūdina jos draugai. Moteris savo karjerą pradėjo labai jauna. Vos septyniolikos ji kartu su grupe „Studija“ ir Irena bei Žilvinu Žvaguliais atsidūrė Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur išvyko koncertuoti prabangiausiuose Dubajaus viešbučiuose bei restoranuose. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, arabų kraštuose lietuviai kone rankomis sėmė neregėtus turtus – ten važiavo ir Violeta Tarasovienė, ir Janina Miščiukaitė, ir Birutė Dambrauskaitė, ir kiti garsūs atlikėjai.

Vilma Dubajuje gavo ne tik darbą prabangiame restorane, bet ir apgyvendinimą septynių žvaigždučių viešbutyje, aptarnavimą kiaurą parą, visus viešbučio privalumus nemokamai ir solidų atlyginimą.

„Ji gyveno išties prabangiai, tačiau jautėsi vieniša. Vilma ne kartą sakė, kad jos svajonė – ne darbas, ne turtai, o meilė. Ji norėjo susirasti tą vienintelį ir netgi dažnai pajuokaudavo, kad tai bus koks nors ūkiškas, bet nuoširdus lietuvis iš kaimo. Atrodo, ji ir telaukė, kol atsiras koks princas ir parvilios ją atgal į Lietuvą”, – pasakoja Vilmos pusseserė Rasa Gusiatina.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių