Žurnalistė J. Paškevičiūtė: galbūt kažkiek pavydžiu jauniems žmonėms

Kiekviena diena ką nors tau pasako, tik reikia kantrybės ją iki galo išklausyti. Tai – auksinė LRT TELEVIZIJOS užsienio žurnalistės Jolantos Paškevičiūtės taisyklė, kurių ji turi ne vieną. Kaip kad, pavyzdžiui, būti savimi, tik prieš tai kiek padirbėti skaitant, lavinantis ir net stebint žmones.

Būtent užsienio naujienų žurnalistai būna tie, iš kurių svetur susidaromas įspūdis apie jų kraštą. Taigi privilegija pamatyti daug ir atsakomybė atstovauti savo šaliai visuomet keliauja greta.

„Prisimenu pirmuosius važiavimus, vakariečių susitikimus su mumis, tais iš sovietinės erdvės, manęs labai dažnai klausdavo: kaip tu prisitaikei prie naujų aplinkybių? Sakydavau: kas per klausimas? Nereikėjo taikytis. Kai vaikštai žemyn galva ir tave apverčia eiti normaliai, jautiesi daug geriau, nei vaikščiodamas žemyn galva“, – kalba žurnalistė, užsienio naujienų srityje dirbanti daugiau nei du dešimtmečius.

Tikrasis darbas ir malonumas, pasak J. Paškevičiūtės, radijuje ir televizijoje prasidėjo tuomet, kai Lietuva tapo nepriklausoma, ar net tada, kai šalis tik pradėjo laisvėti.

„Galbūt kažkiek pavydžiu jauniems žmonėms, nes jų galimybės labai didelės. Bet, duok Dieve, kad jiems netektų pajusti to, ką teko mums“, – tikisi moteris.

Jos teigimu, žurnalistams tai buvo labai įdomūs laikai, nors nebuvo informacijos šaltinių. Vėliau iš radijo moteris buvo perviliota į sparčiai besiplėtusią televizijos užsienio naujienų redakciją.

Bendrauti su galingaisiais

Užsienio naujienų žurnalistai yra tie žmonės, kuriems iš arti tenka bendrauti su pasaulio galingaisiais. O atsivėrus sienoms į Lietuvos žmones, pamena J. Paškevičiūtė, žiūrėta globėjiškai.

„Atsimenu, dar dirbau radijuje, buvau Strasbūre, tuo metu Lietuva buvo priima į Europos Tarybą, į pirmą tarptautinę organizaciją. Kai pirmą sykį kyla Lietuvos vėliava, aišku, ašaros rieda. Priėjo viena dama iš darbuotojų, apsikabino ir sako – jaudinantis momentas. Dauguma žmonių suprato, kas darosi mūsų širdyje ir kaip mes tai išgyvename“, – prisimena moteris.

Apie pasaulio arenoje pagrindinius vaidmenis atliekančius žmones žurnalistė sako, kad visų pirma jie – tik žmonės, nors buvo ir tokių interviu, prieš kuriuos ir kojos, ir rankos drebėjo. Bet kartais visos baimės išgaruodavo vos pasisveikinus ir išvydus pašnekovo vidinę inteligenciją, šilumą.

Pasak J. Paškevičiūtės, žurnalistui svarbu nebijoti klausti, bet žinoti ribas, pasitelkti žmogiškumą, bet ne įžūlumą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

AS

AS portretas
Nesugebejote rasti normalios nuotrauksos.Ar ne geda?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių