Užsienio fotografų mūza, kuriai gera ir Lietuvoje

– Kaip prasidėjo jūsų modelio karjera?

– Iš tiesų pirmieji bandymai nebuvo sėkmingi. Penkiolikos metų nuėjusi į modelių agentūrą išgirdau apie itin šiam darbui tinkamus mano veido bruožus, tačiau per didelį svorį. Tada šie žodžiai stipriai smigo į širdį, bet (už tai esu dėkinga šeimai) nepuoliau į kraštutinumus ir supratau, kad man sveikata brangesnė. Modeliauti pradėjau universitete.

– Kaip į šią veiklą žiūrėjo artimieji? Juk neretai su modelio darbu siejamos ir įvairios rizikos, kurios jauniems žmonėms yra dar grėsmingesnės, be to, jei karjera aktyvi, kartais nukenčia ir mokslai.

– Daugiau pasiūlymų ir darbų atsirado man studijuojant, jau nebuvau paauglė, tad su šia situacija nesusidūriau. Beje, mokslai man visada buvo prioritetas, tad tėveliai jokių priekaištų neturėjo.

– Daugumai jaunų merginų modelio darbas atrodo tarsi svajonė. Gal ir jūs nuo vaikystės apie jį svajojote?

– Niekada nesvajojau būti modeliu. Vaikystėje buvau gan apkūnus vaikas, nesijaučiau išskirtinė, todėl nekildavo tokių minčių. Buvau įsitikinusi esanti stambių kaulų. Pasirodo, ne visai (šypsosi).

– Kas šiame darbe labiausiai patinka? O kas labiausiai erzina ar vargina?

– Džiugina geras rezultatas ir pats procesas, ypač dirbant su tikrų profesionalų komanda. Itin svarbi fotosesijos metu vyraujanti atmosfera, koks santykis su fotografu. Geriausi kadrai gimsta tada, kai visi komandos nariai dirba be įtampos, atsipalaidavę, tačiau tuo pat metu yra susikoncentravę į galutinį rezultatą, regi bendrą viziją. Smagu sutikti naujų, įdomių ir meniškų žmonių, kurie sukuria nuostabią darbo atmosferą, įkvepia. O vargina… Turbūt labiausiai vargina komandos nesusikalbėjimas, tačiau tai pasitaiko retai.

– Ar dėl darbo tenka laikytis griežtų dietų, aktyviai sportuoti?

– Specialiai dėl darbo to nedarau – prižiūriu savo mitybą ir sportuoju dėl savęs. Noriu būti sveika ir puikiai jaustis. Tiesa, nemeluosiu, dievinu skanų maistą! Manau, kad tai vienas iš gyvenimo malonumų, ypač ragauti įvairiausių patiekalų keliaujant... Tad tikrai sau leidžiu ir nuklysti, bet žinau, kaip grįžti į režimą.

– Daug dėmesio skiriate savo išvaizdai? Gal kaip nors ypatingai prižiūrite odą, plaukus?

– Visų pirma stengiuosi pasirūpinti savo mityba ir gerti daug vandens, tai pagrindas, be kurio veido odai nepadėtų jokios procedūros ar priemonės. Daugiausia dėmesio skiriu plaukams, kurie fotosesijų metu gerokai kenčia. Savo plaukus patikiu puikiam šios srities specialistui, periodiškai juos pašviesinu, pakerpu, atgaivinu procedūromis ir renkuosi kokybišką plaukų priežiūros kosmetiką.

– Lietuvaitės – itin populiarūs modeliai, galimybės siekti karjeros aukštumų užsienyje greičiausiai yra palankesnės negu Lietuvoje. Kas jus sulaiko nuo emigracijos?

Penkiolikos metų nuėjusi į modelių agentūrą išgirdau apie itin šiam darbui tinkamus mano veido bruožus, tačiau per didelį svorį. Tada šie žodžiai stipriai smigo į širdį, bet nepuoliau į kraštutinumus ir supratau, kad man sveikata brangesnė.

– Pagrindinės priežastys – studijos Lietuvoje ir tai, kad modeliavimo niekada nelaikiau vienintele ir pagrindine savo veikla. Be jokios abejonės, užsienyje karjeros galimybės didesnės, tačiau pasirinkau mokslus ir darbą vizažo srityje Lietuvoje. Pozavimas – tai hobis, leidžiantis užsidirbti, tačiau niekada nesvarsčiau dėl to palikti Lietuvos. Gal laikausi ir nepopuliarios nuomonės, bet man čia gera (šypsosi).

– Esate dirbusi ne tik su lietuvių fotografais, bet ir su garsiais užsieniečiais. Gal pastebėjote kokių nors esminių skirtumų, kaip vyksta darbas čia ir svetur?

– Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje yra savo srities profesionalų. Itin įsiminė vienas pirmųjų darbų Paryžiuje, kai fotografavausi amerikiečių žurnalo viršeliui. Tada pirmą kartą pamačiau šį muziejų po atviru dangumi, atvykau vienai dienai, o vakare jau keliavau namų link. Darbas vyko neįtikėtinai sklandžiai ir gerai pamenu, kaip stovėdama Eifelio bokšto fone mintyse dėkojau Dievuliui už tokią galimybę.

– Galbūt žinote kokių nors gudrybių, kaip nuotraukoje atrodyti puikiai?

– Svarbu gerai išsimiegoti prieš fotosesiją ir, žinoma, atsipalaiduoti prieš objektyvą. Vis dėlto puikiai nuotraukose atrodyti gali tada, kai pasitiki savimi ir jautiesi gerai, o tai priklauso ir nuo vizažo, šukuosenos meistrų, bendro galutinio įvaizdžio.

– Esate ne tik modelis, bet ir vizažistė. Kaip nusprendėte imtis šios veiklos?

– Vizažo sritis mane domino visada. Įvairiausia kosmetika, kurią pamačius pasidarydavo silpna, spalvos, tekstūros, galimybė atskleisti moters grožį… Pradėjusi dirbti modeliu pastebėjau, kad sėdint vizažisto kėdėje stebiu kiekvieną meistro veiksmą, apžiūrinėju visas priemones, vėliau tyrinėju atliktą makiažą, bandau perprasti, kas ir kaip. Visas procesas man toks įdomus! Būtent šis susidomėjimas atvedė mane ten, kur esu dabar, – jau trečius metus dirbu vizažiste, vasara yra tikras darbymetis. Negaliu apsakyti jausmo išvydus klienčių šypsenas, kai pamato save veidrodyje – turbūt tai šiame darbe labiausiai džiugina.

– Ką apie makiažą, odos priežiūrą galėtumėte patarti Lietuvos moterims? Gal kažką dauguma jų daro neteisingai?

– Pagrindinis patarimas Lietuvos moterims labai paprastas, bet dažnai sunkiai pritaikomas: gerti kuo daugiau vandens! Mūsų odai labai trūksta drėgmės, todėl vanduo ir veido odos drėkinimas yra svarbiausia.

– Esate diplomuota filologė. Kaip pasirinkote šią su grožiu nelabai susijusią specialybę? Ar ateities planuose yra darbas pagal ją?

– Jau nuo aštuntos klasės pajutau, kad lietuvių kalbos pamokos man tikra atgaiva. Laukdavau visko – nuo teksto interpretacijų iki rašinių, jaučiau, kad būtent čia yra stiprioji mano vieta. Nors vėliau, renkantis studijas, buvo daug nuomonių, kad lietuvių filologijos ir reklamos specialybė nėra perspektyvi, aš žinojau – būsiu perspektyvi ten, kur jausiuosi geriausiai. Ir iš tiesų visai neseniai atsiėmusi diplomą supratau, kad per ketverius metus visomis prasmėmis užaugau. Šios studijos mane praturtino kaip žmogų – skaityta literatūra, įgytas kritinis mąstymas, sutikti protingiausi, o kartu ir šilčiausi dėstytojai mane užaugino tolesniam gyvenimui. Manau, kad ateityje galėčiau dirbti reklamos srityje, tačiau įgytos filologinės žinios kasdien praverčia.