- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žurnalistui ir rašytojui Andriui Užkalniui jau tampa tradicija metus pabaigti ir Naujuosius sutikti svetur. Dar vienas pasikartojantis sutapimas: dvejus metus iš eilės į tolimą kelionę jis atsitiktinai skrenda kartu su „General Financing Team Pitlane“ komandos nariais, keliaujančiais į Dakarą. Jau vien dėl to A. Užkalnis nepraleidžia pro akis šio reiškinio, kuris per paskutinį penkmetį Lietuvoje tampa bemaž didžiausia sausio mėnesio aktualija.
„Nesu ypatingas autosporto fanas ir žinovas, tačiau Dakaras man išties patinka. Tai yra kažkas labai tikro. Kai olimpines sporto šakas krečia skandalai dėl dopingo, nesąžiningo teisėjavimo ar net korupcijos apraiškų įvairiose federacijose, Dakaras tampa savotiška atsvara. Čia viskas vyksta tiesiog „ant akių“ ir taip paprastai neapgausi“, - mintimis apie sunkiausiomis pasaulyje tituluojamas ištvermės lenktynes lėktuve dalijosi A. Užkalnis.
Dažnai kritiškos ir netgi kategoriškos nuomonės apie daugelį reiškinių negailintis publicistas šįkart pažėrė simpatijų, o savo bendrakeleiviams linkėjo sėkmingo pasirodymo Dakare.
- Antrus metus prieš pat Naujuosius jūs išvykote iš Lietuvos ir sėdote į tą patį lėktuvą, kaip ir Benedikto Vanago atstovaujama komanda, tačiau kelionės tikslas - ne tas pats?
- Taip sutampa, kad atidavę spaudai gruodžio viduryje pasirodantį žieminį žurnalo numerį ir atšventę Kalėdas su šeima, mes dažniausiai išvykstame, o tuo pat metu būna pati Dakaro įžanga. Pernai su Benediktu skridome iki Stambulo, o po to jis pasuko į Pietų Ameriką, mes - į Šiaurės Ameriką, keliavome į Čikagą, lankėmės Kanadoje. Šįkart bendra kelionė tęsiasi ilgiau - nutarėme porą savaičių paviešėti Argentinoje, Buenos Airėse, o po to dar mėnesį Urugvajuje, Montevidėjaus mieste. Taigi lietuvius Dakare palaikysime neakivaizdžiai. Nuoširdžiai linkiu, kad Pietų Amerika šįkart jums būtų svetinga.
- Kasmet Dakaro iššūkiai vilioja vis daugiau lietuvių pamatyti tai iš arti, o ir Lietuvoje aistruolių gretos nuolat auga. Kiek jums asmeniškai visa tai įdomu ir kas labiausiai patraukia dėmesį?
- Skrisdami iš Stambulo į Pietų Ameriką, mes neseniai žemėlapyje matėme, jog praskridome virš Senegalo sostinės Dakaro. Afrika tokia didelė, bet mes akimirkai atsidūrėme būtent virš tos vietovės, kur prieš keturis dešimtmečius prasidėjo šių lenktynių istorija. Tai labai simboliška.
Dakaro raliu labai žaviuosi todėl, kad tai gyvas tikrų žmonių ir tikrų automobilių sportas. Čia yra kelias, automobilis ir vairuotojo, šturmano bei visos komandos įgūdžiai. Šiandien, kai žmonės veikia tiek daug visko virtualaus gyvendami socialiniuose tinkluose, prekiaudami išgalvotomis netikromis valiutomis, pradedi norėti kažko tikro, o Dakaras man yra būtent tai.
Aš pats - ne vairuotojas, todėl sunku pasakyti, kur sudėtingiau - Afrikos smėlynuose ar Pietų Amerikos bekelėje su kur kas įvairesniais reljefais. Tačiau mane labiausiai žavi, kad tos vertybės, nuo kurių prasidėjo šis ralis prieš keturis dešimtmečius, jos išliko iki pat šių dienų. Žinoma, automobiliai patobulėjo, pasikeitė lokacija, bet ir toliau išlieka vidaus degimo variklis, padangos, pakaba ir žmonės, kurie šiuos dalykus valdo. Svarbiausia, kad jie - su visiškai tikrais išgyvenimais.
- Vadinasi, sutiksite, kad net ir nebūnant autosporto žinovu ir technikos gurmanu, be šių evoliucionuojančių dalykų kiekvienas gali atrasti kitų sau artimų vertybių? Pavyzdžiui, jums tai yra žmogiški dalykai - nesuvaidintos emocijos, tikri dalyvių išgyvenimai?
- Iš tikrųjų man Dakare nieko nėra simuliuoto - tikros sėkmės ir tikros nesėkmės. Žmonės laimi, kitąkart jiems nesiseka. Benediktui irgi yra nepasisekę. Čia viskas realu ir tikra, nieko užprogramuoto. Tai ne televizijos šou, kur žiūrovai gali iš anksto nuspėti, kas laimės, gali piktintis, jog komisija yra nusiteikusi už vieną arba kitą žmogų. Čia netgi nėra olimpinis sportas, apie kuri sukasi tiek daug skandalų dėl dopingo, nesąžiningo teisėjavimo ar net korupcijos apraiškų federacijose.
Dakare viskas vyksta tiesiog „ant akių“, todėl labai sunku būtų kažką apgauti. Be abejo, aš nesu profesionalas, bet man atrodo, kad tame paprastume ir taisyklių aiškume yra visas patrauklumas ir šio reikalo jėga. Būtent todėl Dakaras vis labiau traukia žmones.
Šitame veiksme nemažai reiškia ir paties Benedikto asmenybė. Tai daug bendraujanti, labai žmogiška persona. Todėl man atrodo, kad žmonės tuo tiki ir į jo sėkmes bei nesėkmes žiūri, lyg į savo. Be to, man jis yra vienas iš tų žmonių, kuris visąlaik kalba ne tiek apie save, kiek apie komandą. Žiūrovams tai turėtų būti labai svarbu.
- Kitas simbolis, apie kurį dažnai išgirsi kalbant Benediktą - Vyčio genas, jo svarba. Apskritai lietuviai Dakare pabrėžia siekiantys garsinti mūsų šalies vardą. Jūs pats gerai išmanote viešuosius ryšius. Ar tai geras būdas komunikuoti apie valstybę?
- O taip! Kalbėti apie Vyčio geną labai svarbu ir reikalinga būtent todėl, kad tai yra Benedikto entuziazmu varomas dalykas. Tas nenumaldomas užsispyrimas šioje vietoje paremtas tikra visuomeniška idėja. Kiek aš atsimenu, jis to niekada nepamiršta ir apie Vytį kalba kaskart ar pas mane laidose, ar nuvykęs į susitikimus su žmonėmis, mokiniais, studentais.
Juolab kad ir pats Benediktas pripažįsta, jog šį mūsų tautos simbolį jis siekia kuo plačiau rodyti ne visam pasauliui, bet, visų pirma, Lietuvos žmonėms. Nemanyčiau, kad pasaulis sugebės taip greitai jį prisiminti. Juk ir kanadiečiams klevo lapą išpopuliarinti užėmė pakankamai daug laiko, kad žmonės tai priimtų, kaip šalies simbolį. Tad, ko gero, komunikuodami Vytį kitiems, užtruksime tikrai nemažai laiko. Tuo tarpu akcentuoti jo reikšmę mums patiems pavyks greičiau ir Benediktas tai sėkmingai daro.
- Šiemet Dakare Lietuva turės tris automobilių ekipažus ir motociklininką. Kaip vertinate tai, kad iš gana nedidelės šalies - tokios gausios dalyvių gretos?
- To tikrai reikia. Visą laiką noriu, kad Lietuva nebūtų provinciali, kad ji neliktų primirštas užkampis. Naujųjų išvakarėse išskrendant iš Vilniaus oro uosto parašiau Feisbuke, kaip liūdna, kad tėra vos vienas lėktuvas į Stambulą ir po keliolikos minučių kitas į Varšuvą. Visam vakarui ir nakčiai oro uostas užsidaro, jo nebelieka. Tai yra gyvenimas ten sustoja.
Tačiau kai tokiame garsiame, prestižiniame ir viso pasaulio žiniasklaidos nuolat plačiai nušviečiamame renginyje startuoja kelios komandos iš mūsų šalies - tai kažkas nuostabaus. Galima tik pasvajoti, kad ateityje jų būtų dar daugiau ir Lietuva dalyvių skaičiumi būtų tarp gausiausių Dakare. Galbūt kada nors į šį lėktuvą nebetilps visi į Dakarą vykstantys mūsų tautiečiai ir teks užsakinėti papildomus skrydžius. Manau, kuo daugiau, tuo geriau.
Be abejo, aš įsivaizduoju, kad ne visi turi vienodas galimybes pasiruošti. Be to, daug kas priklauso ir nuo sėkmės. Tačiau tai, jog žmonės nenumaldomai dalyvauja, siekia ten būti ir garsinti Lietuvos vardą, o tuo pačiu varžytis su kolegomis iš viso pasaulio, man atrodo tiesiog puiku.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Eurovizija“ sulaukė daugiau kaltinimų: paaiškino sprendimo priežastis6
Internete pasipylė kritika Eurovizijos organizatoriams, mat jie leidžia Izraelio atstovei Eden Golan dalyvauti dainų konkurse, esant tokiai politinei situacijai. Tiesa, tiesioginį nepasitenkinimą iš žmonių gavo ir pati atlikėja – už dalyv...
-
Princas Williamas pirmą kartą po Kate vėžio diagnozės grįžo prie viešųjų pareigų1
Princas Williamas (Viljamas) ketvirtadienį pirmą kartą po žmonos vėžio diagnozės grįžo prie viešųjų pareigų, sustiprindamas karališkosios šeimos gretas karaliaus Charleso III (Karolio III) ir princesės Catherine (Ketrin) sveik...
-
EŽTT nepriėmė F. Kirkorovo skundo dėl draudimo atvykti į Lietuvą18
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė nepriimti Rusijos muzikos atlikėjo Filipo Kirkorovo, kurio koncertinė veikla įvardijama Kremliaus „minkštosios galios“ įrankiu, skundo dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti jam...
-
P. Gražulis apie romantiškų santykių atnaujinimą su dukters mama Birute: gal yra tas noras19
Prieš keturis mėnesius Petras Gražulis po 27-erių metų neteko darbo Seime, o kartu – ir gyvenamosios vietos Seimo viešbutyje. Kol kas buvęs politikas leidžia dienas gamtoje, mėgaujasi su vaikais leidžiamu laiku, o antros pusės neie...
-
S. Nainė: jei atsuktų metus atgal, aš tikrai taip nedrebėčiau
„Muzikinėje kaukėje“ – paskutinis žingsnis iki finalo. Būtent šį šeštadienį paaiškės, kurie keturi dalyviai keliauja į finalą, o nugalėtoją išrinks televizijos žiūrovai, balsuodami tiesiogiai. K...
-
Žinomi nuomonių formuotojai atskleidė, kiek uždirba socialiniuose tinkluose5
Socialinių tinklų žvaigždės dažnai vaizduojami kaip begalinės laimės ir sėkmės oazės gyventojai: prabangūs kelionių vaizdai, išskirtiniai renginiai, stulbinantys drabužiai ir prašmatnus gyvenimo būdas. Visa tai tarsi byloja apie le...
-
Iliuzionistas R. Bernatonis pamato sukčių pinkles, tačiau į Balį ar Italiją keliauti nebedrįsta
Iliuzionistas Rokas Bernatonis jau kurį laiką garsėja ne tik savo įspūdingais magijos triukais, bet ir dar viena veikla, kuri išgarsino jį visame pasaulyje. Vyras ėmė gaudyti tūkstančius žmonių apgavusius sukčius! Tiesa, visa tai turi savo ...
-
Lietuvių širdis ištirpdė eurovizinę dainą „Luktelk“ perdainavęs japonas1
Japonas Kotaro Hisada aktyviai kuria lietuvišką turinį socialiniame tinkle „Instagram“. Jo neaplenkė ir artėjančios Eurovizijos aktualijos – vaikinas perdainavo šių metų Lietuvai atstovaujančio Silvester Belt dainą &bdq...
-
Tūkstančius uždirbančiai grožio specialistei įkyrų gerbėją teko sodinti į kalėjimą: tai nesiliovė1
Karolina Meschino, Lukas Gricius, Jusė Arlauskaite-Jazzu ir daugelis kitų garsiausių Lietuvos žvaigždžių savo gerbėjus nuolat stebina besikeičiančiais įvaizdžiais, pasirodydami su ilgais, sveikais ir itin natūraliai atrodančiais plaukais. Už tai...
-
SEL apie pasirodymus Panevėžyje ir Marijampolėje: naktiniuose klubuose rengiami šou intymesni3
Jau šį savaitgalį grupės SEL gerbėjų lauks du visiškai kitokie pasirodymai – balandžio 19 dieną Egidijus Dragūnas su muzikantais surengs šou Panevėžio naktiniame klube „Afteris“, o šeštadienį, bal...