Toronto kino festivalis pažvelgs ir į JAV politikų gyvenimą

  • Teksto dydis:

Šią savaitę prasidėsiantis Toronto kino festivalis pagyvins varžybas dėl ateinančių metų „Oskarų“, daugiau dėmesio skiriant juostoms apie Amerikos politikus, jaunimo radikalumą, rasizmą, feminizmą ir nežemiškų ateivių apsilankymus.

41-ajame tarptautiniame Toronto kino festivalyje bus parodyta apie 400 pilnametražių ir trumpametražių filmų iš 83 šalių. Didžiausias kino renginys Šiaurės Amerikoje prasidės ketvirtadienį ir tęsis iki rugsėjo 18 dienos.

Šimtus filmų kūrėjų ir aktorių į didžiausią Kanados miestą pritraukiantis renginys itin svarbus „Oskarų“ besitikinčioms kino studijoms ir platintojams.

Kelios pastarųjų metų juostos, pelniusios Toronto kino festivalio žiūrovų prizus, laimėjo ir „Oskarus“ už geriausią filmą. Tarp jų buvo „12 vergovės metų“, „Karaliaus kalba“ ir „Lūšnyno milijonierius“.

Praėjusiais metais žiūrovų mylimiausiu tapęs filmas „Sensacija“ (Spotlight) viršijo visus lūkesčius ir laimėjo „Oskarą“ už geriausią filmą. Aktorė Brie Larson (Bri Larson), šiemet sugrįžusi su juostomis „Free Fire“ ir „The Headhunter's Calling“, pelnė geriausios aktorės apdovanojimą už vaidmenį „Kambaryje“ (Room), kuris taip pat pirmiausiai buvo parodytas Toronte.

„Nemanau, kad kas nors pernai pagalvojo, kad „Sensacija“ galėtų būti pripažintas geriausiu filmu, ar kad „Kambarys“ taps tokiu nepaprastu reiškiniu“, – sakė vienas Toronto festivalio direktorių Piersas Handlingas (Pirsas Handlingas).

Tarp filmų, nusipelniusių pagyrimo, šiemet verta paminėti naująją Deniso Villeneuve'o (Deniso Vilenevo) mokslinės fantastikos dramą „Arrival“ ir Oliverio Stone'o (Oliverio Stouno) juostą „Snowden“ apie 2013 metais JAV žvalgybos paslaptis nutekinusį Edwardą Snowdeną (Edvardą Snoudeną).

Ryano Goslingo (Rajano Goslingo) ir Emmos Stone (Emos Stoun) pasirodymas kerinčiame miuzikle „La La Land“, kuris atidarė ir Venecijos kino festivalį, sukėlė tikrą karštligę. Ši juosta pasakoja džiazo muzikanto ir pradedančios aktorės meilės istoriją.

Drama „American Pastoral“ –apie XX a. septintajame dešimtmetyje sukrėtimų išskirtą idealią amerikiečių šeimą, o Gartho Daviso (Garto Deiviso) juosta „Lion“ pasakoja tikrą berniuko, atskirto nuo šeimos ir po 25 metų pradėjusio ieškoti savo namų, istoriją, irgi sukėlė daug kalbų.

Ewano McGregoro (Evano Makgregoro) filme „American Pastoral“, kuris yra jo režisūrinis debiutas, vaidina Jennifer Connelly (Dženifer Koneli) ir Dakota Fanning (Dakota Faning).

„Šie filmai jau sulaukė didelio susidomėjimo ir dar pamatysime, kas nutiks ateinančiais mėnesiais“, – pakomentavo P. Handlingas.

Amerikiečių politikų mada

Keletas režisierių šiemet istorijoje rado pamokų, kurios vis dar gali būti svarbios šiandien.

Istoriniai politiniai veikėjai pastebimai atgijo didžiuosiuose ekranuose. Pavyzdžiui, filme „Jackie“ Jacqueline Kennedy Onassis (Žaklin Kenedi Onasis) įkūnijo Natalie Portman (Natali Portman), o filme „LBJ“ pasakojama apie buvusį JAV prezidentą Lyndoną B. Johnsoną (Lindoną B. Džonsoną).

Artėjant į pabaigą JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) kadencijai, pasirodė juosta „Barry“, kuri pasakoja apie jo gyvenimą koledže Niujorke.

„Nežinau, ar čia sutapimas, kad šiemet, artėjant prezidento rinkimams, žmonės nusprendė atsigręžti atgal“, – sakė P. Handlingas. „Tačiau kyla susidomėjimas istorija, bandoma suprasti, kokią reikšmę turėjo šie istoriniai įvykiai ir kaip jie siejasi su dabartimi“, – pridūrė jis.

Festivalį atidarys 1960 metų vesterno „Šaunusis septynetas“ (The Magnificent Seven) perdirbinys su Denzeliu Washingtonu (Denzeliu Vašingtonu), Chrisu Prattu (Krisu Pratu), Ethanu Hawke'u (Itanu Hoku), Vincentu D'Onofrio (Vincentu D'Onofriju), Lee Byung-hunu (Li Bjung-Hunu) ir Peteriu Sarsgaardu (Piteriu Sarsgardu). „Tai įdomi metafora apie šių dienų Ameriką“, – AFP sakė P. Handlingas.

„Vesternai visuomet atvirai rodydavo tai, kas vykdavo tuo metu Amerikoje, net ir kalbant apie šalies istoriją. Šis filmas pasakoja apie šiuolaikinę Ameriką“, – paaiškino jis. 

„Ši juosta yra apie bendruomenę, kuri gyvena prievartos ir smarkaus spaudimo sąlygomis, taigi žmonės, kurie susivienijo, kad apgintų savo bendruomenę, yra tipiški amerikiečių visuomenės atstovai. Tai akivaizdi metafora apie įvykius Amerikoje šiuo metu“, – sakė P. Handlingas.

Tikromis istorijomis paremti „Loving“ ir „A United Kingdom“ pasakoja apie afrikietį iš karališkosios šeimos, vedusį anglę, bei pateikia įžvalgų apie dabartinius rasinius santykius Amerikoje.

„Loving“ pasakoja istoriją apie kovą dėl Virdžinijoje paskelbto tarprasinių santuokų draudimo panaikinimo, jo premjera prieš juostai pasirodant Toronte, buvo parodyta ir Kanuose, taip pat kovos dėl „Oskaro“.

Jaunimo radikalumo temos atsiskleidžia keliuose filmuose iš Kanados, Europos ir Afrikos: „Nocturama“, „Those Who Make Revolution Halfway Only Dig Their Own Graves“, „Layla M“, „Heaven Will Wait“ ir „Foreign Body“.

Atsiliepdamas į Holivudo moterų raginimus, Toronto kino festivalis šiemet pristatys daugiau moterų režisierių ir „moterų istorijų“. Beveik 30 procentų visų festivalio filmų sukūrė moterys, dar keletas kitų „pasakoja istoriją moters akimis“, sakė P. Handlingas. Tarp jų yra ir „Handmaiden“, „Queen of Katwe“, „Elle“, „Toni Erdmann“, „Lady Macbeth“, „Anatomy of Violence“ ir „Strange Weather“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių