Tikras cirkas - retenybė

Ar cirkas tėra atgyvena, pramoga, kuri šių laikų vaikams ir jų tėvams jau nebeįdomi? Su šiuo klausimu šiandien susiduria bene kiekviena cirko trupė. Tačiau kol cirkas jo artistams yra jų gyvenimas, o ne alinantis darbas, tol arenose oš susižavėjusi publika.

Kas tikra, o kas ne?

"Cirkas šiais laikais pasikeitė. Beveik visi gali sumokėti 5 tūkstančius dolerių už palapinę, kurioje telpa keli šimtai žmonių ir joje daryti ką tik nori. Tereikia pavadinti tai cirku ir jau galima skaičiuoti pinigus", – sakė vienos garsiausių cirko artistų šeimų atstovas Jurijus Glavackis.

Šiuo metu Klaipėdoje gastroliuojantis Baltijos cirkas, pačių artistų žodžiais, yra "tikras cirkas". Čia "cirko artisto" titulas nėra tik scenos rūbas, tai – šių žmonių gyvenimas.
"Šiomis dienomis dažnas cirkas, kurį aplankysite, bus tik perdėtas šou, kuriame per daug teatrališkų elementų ir per mažai profesionalumo. Toks cirkas tėra greitai suvartojamas produktas. Jis neturi galimybės sužavėti ar įkvėpti jauno žmogaus", – tikino Jurijus.

Pasak jo, tikrojo cirko tikslas yra ne parduoti kuo daugiau bilietų ir kuo mažesnėmis sąnaudomis publikai surengti šou, kuris jį atliekantiems žmonėms tėra tik darbas, leidžiantis viską pamiršti vos nusivilkus spalvingus artisto rūbus. Tikrojo cirko tikslas – įkvėpti žiūrovus, įtraukti juos į realų, prieš žiūrovų akis atsiveriantį pasakos pasaulį.

"Cirko artistui jo profesija privalo būti ne tik uždarbio šaltinis, bet ir gyvenimas. Kai nuo mažens augi cirko žmonių šeimoje, kurioje diena iš dienos regi tėvus ar brolį, pasirodančius prieš kitus žmones, kai kiekvieną dieną girdi plojimus ir matai artimaisiais susižavėjusią publiką, kito pasirinkimo ar net noro daryti kažką kita gyvenime nebelieka. Būtent tas natūralumas paverčia cirko artistą ne juodadarbiu, bet savo profesijai ir auditorijai atsidavusiu žmogumi", – apie savo pašaukimą prabilo Jurijus.

Profesionalumas ir patirtis yra svarbiausios cirke kuriamo šou dalys, lemiančios  ne tik įspūdžio stiprumą.

"Auditorija, matydama žmogų, kuris gyvena cirku, į jį reaguoja kitaip, jis tampa charizmatišku", – neabejojo Jurijus.

Gimtadienis – su beždžione

Jo šeima – gausi cirko artistų. Be Jurijaus minėtų tėvų ir brolio, dar keli artisto giminaičiai gyvena šia profesija, gastroliuoja beveik antraisiais namais tapusiose Lenkijoje, Austrijoje ir Vokietijoje. Drauge su artistu keliauja ir dvi jo dukrelės – Sofija bei Vlada, o kartu ir dar vieno kūdikio besilaukianti žmona. Tačiau, kaip pats Jurijus juokauja, tai dar ne visa jo šeima. Savo pirmuoju vaiku jis įvardija šimpanzę Džonį.

"Su Džoniu neseniai šventėme savo gimtadienius, aš savo 30 metų jubiliejų, o jis – 10 metų sukaktį. Tai nėra keista, juk esame draugai", – juokėsi artistas.

Cirko artisto ir jo gyvūno draugystė akivaizdi ir scenoje. Jurijus įsitikinęs, kad, lygiai taip pat kaip ir jo šeimininkui, scena gyvūnui turi būti jo gyvenimas, o ne kankinantis darbas.
"Scenoje dresuotojo rankose nepamatysite pagalio ar rykštės. Vienintelis gyvūną kiek varžantis dalykas tėra dirželis, saugantis nuo kokių nors nenumatytų atvejų – juk gyvūnai savo meilę ir susidomėjimą kitais žmonėmis reiškia taip pat skirtingai. Čia visi esame lygūs, nėra taip, kad dresuotojas viršesnis už gyvūną. Tai šeimyniški santykiai", – kalbėjo Jurijus.

Cirką garsina dinastijos

Šiuo metu Klaipėdoje gastroliuojantis Baltijos cirkas garsus ne tik Glavackio šeimos cirko vardu, bet ir Van Šušan artistų dinastija bei jauniausia trupėje – Leonora Bogatyriova, kuri cirko programos metu atlieka ypač retą žonglierės ore vaidmenį. Leonora yra vienintelė šį numerį pasaulyje atliekanti mergina.

"Mums ploja ir ploja, sulaukiame ir nemažai gėlių, ypač čia, Lietuvoje, o tai yra labai malonu. Norėčiau padėkoti visiems lietuviams už tokį palaikymą", – dėkojo Jurijus.