Valstybės atkūrimo šimtmečio proga – sveikinimas iš Tatrų kalnų

Simboliniai metrai

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis išlaisvino tautiečių patriotinius jausmus ir fantaziją.

Baigiantis 2017-iesiems specialiai šiai progai išleista tautiniais motyvais puoštų drabužių linija. Jaunosios kartos kūrėja Jolita Vaitkutė visuomenę nustebino penkių instaliacijų ekspozicija "Šimtas žemės apkabinimų". Aktyvistas iš Kauno pasiryžo surinkti 1 mln. virtualių "ačiū" Vasario 16-osios akto originalą lietuvių kalba radusiam profesoriui Liudui Mažyliui. Kauno sporto mokykla "Startas" Lietuvos gimtadieniui nusprendė padovanoti 100 km plaukimo baseine rekordą. Tuo metu būrys entuziastų, pernai ištirpdžiusių Elbruso kilometrus, ta proga pasišovė įkopti į Tatrus.

"Vasario 16-ąją, Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, 36 kalnų žygeiviai planuoja Tatruose pasiekti simbolinį 1918 m , o vėliau ir 2018 m aukštį virš jūros lygio", – kalbėjo ekspedicijos vadovas, kalnų kolekcionierius Dainius Babilas. Į Toubkalą, Grosgloknerį, Musalą, Gerlachą, Midžorą, Kilimandžarą ir daugelį kitų milžinų kopęs keliautojas neslėpė, kad pasirinkti Tatrų skaičiai narsuoliams reikš ne tik jubiliejinius metus, bet ir sunkiai pasiekiamus metrus.

Nors dauguma keliautojų tikina, kad deguonies stygių kalnuose pajunta tik maždaug 3 km aukštyje, medikai įspėja, kad žmogaus organizmas į sumažėjusį deguonies kiekį ore ima reaguoti pakilus į 800 m aukštį.

"Niekada negalvokite, kad viršūnė, kuri yra pati aukščiausia metrais, bus ir sudėtingiausia", – šyptelėjo D.Babilas.

D.Babilo asmeninio archyvo nuotr.

Iškels 100 vėliavų

Atkarpą tarp 1918 iki 2018 m aukščio virš jūros lygio keliautojai planuoja pažymėti ne viena, kaip tai daro įprastai žygiuose, o šimtu skirtingo dydžio Lietuvos trispalvių.

"Ten aukštai bus surašytas ir simbolinis Lietuvos šimtmečio aktas, kuriame kiekvienas ekspedicijos dalyvis apibūdins šiandienos Lietuvą ir tai, ką ji jam reiškia, – toliau intrigavo kalnų vilkas. Beje, draugams, bičiuliams ir kolegoms iš Tatrų šimtmečio proga iškeliaus mažiausiai šimtas atvirlaiškių-linkėjimų."

Keliautojai planuoja, kad žygis truks tris dienas, o pirmajai nakčiai vasario 15-ąją komanda apsistos 1255 m aukštyje Biliko trobelėje. Tądien, kai iškėlę trispalves centrinėse aikštėse tautiečiai dės ranką prie krūtinių ir giedos Lietuvos himną, narsuoliai toliau kops aukštyn.

Turime būti drąsūs ir ambicingi ne tik kalnuose, bet ir veikdami bei siekdami.

"Vasario 16-oji bus svarbiausia kopimo diena. Vasarą ten vingiuoja takas, o žiemą – sniego ir ledo šlaitas, todėl reikės naudoti alpinistines kates ir būti itin atsargiems", – apie laukiančius iššūkius kalbėjo ekspedicijos vadovas. Nakčiai lietuviai planuoja įsikurti Terio kalnų trobelėje. Kelias iki jos esą reikalauja didelės ištvermės, tačiau kraštovaizdžio grožis ir gardūs slovakiški pietūs viską atperka.

"Pavyko trobelę užsakyti absoliučiai visą", – D.Babilas abejojo, kad 2015 m aukštyje esančioje, dar 1899 m. statytoje užeigoje, pastaruoju metu buvo apsistoję tiek daug lietuvių.

Subūrė bendraminčius

"Į Tatrus buvo jau daugiau nei 50 kelionių, tačiau kiekviena artėjanti jaudina taip, lyg būtų pirma. Tatrai – artimiausi tikri kalnai nuo Lietuvos. Ne tik man jie patinka – negalėjome sutalpinti į šią ekspediciją visų norinčių", – besiplečiančia narsuolių šeima džiaugėsi keliautojas D.Babilas.

Didžioji dalis ekspedicijos dalyvių, anot jo, patyrę žygeiviai, nuotykių ieškotojai, visas ekspedicijos išlaidas dengiantys savų lėšomis. Antai keliautojas Viktoras Šiurgotas praėjusiais metais eidamas "Lapteviečių pėdomis" pėsčiomis ir pripučiamomis kanojomis įveikė daugiau nei 600 km Sibiro taigos – kirto negyvenamus Verchojansko kalnagūbrio slėnius, aplankė užmirštą Lietuvos gyventojų tremties vietą – Kiusiūro kaimą ir pasiekė Tit-Arų salą.

"Tokią dieną norisi iškelti vėliavą kažkur aukščiau nei iš daugiabučio balkono", – ambicijų neslėpė V.Šiurgotas. Kauno technologijos universiteto dėstytojo Romo Luko, pasak D.Babilo, neišgąsdino nei kalno aukštis, nei papildomas balastas ant pečių – jaunesnysis mokslo darbuotojas į Tatrus pasiryžo užsinešti nelengvą metalinį Vytį.

"Aš nuoširdžiai tikiu, kad visi tie žmonės, kurie savo prasmingais darbais nuklojo Lietuvos šimtmečio kelią, šiandien norėtų, kad artėjančią Vasario 16-ąją ne stovėtume ir ne sėdėtume vienoje vietoje, o būtume veiksme ir kelyje link aukštesnių tikslų, būdami laisvi darytume kažką tokio veržlaus, kas čia ir sumanyta. Negalime jų pavesti – turime būti drąsūs ir ambicingi ne tik kalnuose, bet ir veikdami bei siekdami", – kalbas keisti darbais kvietė ekspedicijos vadovas.