Serialų aktorius Š. Datenis: kalbantis su nusikaltėliu kartais reikia dėti ženklą „S“

Netrukus per LNK  pasirodysiančiose kriminalinėse istorijose „K11: komisarai tiria” šalia tikrų pareigūnų vieną iš komisarų įkūnys profesionalus teatro aktorius Šarūnas Datenis.

Aktorius neslepia, kad ne iš karto sutiko dalyvauti TV projekte. „Kai režisierius Vytas Dambrauskas mane pakvietė pirmą kartą, aš atėjau skeptiškai nusiteikęs, bet jis man įrodė, kad reikia būtent manęs.“ Šarūnas tikina, kad jam svarbi ne tik kokybė, bet ir jo vieta istorijoje. „Svarbu žinoti, kad būtent tu esi reikalingas, o nesi vienas iš sraigtelių, kurį galima bet kada pakeisti. Tokiu atveju man neįdomu. Arba tu esi reikalingas, arba tas projektas tau yra nereikalingas.“

Komisaro Pauliaus Bražo vaidmenį atliekančiam aktoriui filmavimo aikštelėje tenka taikytis su tam tikrais apribojimais. „Nori nenori, televizijos projektas yra formatas, kuris yra įspraustas į didesnius greičio rėmus nei kino filmas arba kitoks formatas, pavyzdžiui mini serialas iš 12 serijų. Todėl suktis tenka kur kas greičiau, -  pasakoja Š. Datenis. – Tarp neprofesionalių aktorių, tikrų kriminalistų, pasitaikė tikrų perlų, net aš pats nustembu, kaip jie sugeba organiškai pasakyti tekstą.“

Vienu didžiausiu kriminalinių istorijų privalumu Š. Datenis laiko originalią stilistiką. „Didelis pliusas yra filmavimo stilius: nestatiški kadrai, dinamiška kamera, pritraukimai, nutolinimai. Taip dar niekur nebuvo nufilmuota, bent jau kiek aš mačiau Lietuvoje, - pasakoja, jis -. Nauja komanda, stengiasi, ieško. Ir tai yra gerai.“
Filmuojant detektyvinius siužetus, kartais tenka nutolti nuo formato. „Kiek kalbėjau su kolega, profesionaliu tyrėju, kalbant su nusikaltėliu, reikia kartais dėti ženklą "S", - sako komisaro vaidmens atlikėjas, -  be to aš, kaip aktorius, negaliu neimprovizuoti, ir mes su kolega Jonu Kalėda visada įmetam ką nors asmeniško. Nesu robotukas, kuris atėjo, ištyrė ir išėjo. Ir žiūrovams, manau, neįdomu žiūrėti į robotus. Vien faktai niekam neįdomūs, tai galima pasiklausyti per radiją. Vien tik teisingi ir teigiami personažai neegzistuoja. Žiūrovas nepatikės policininku, kuris yra šventasis, jam bus neįdomu, nes tai bus falšas. Ar būna toks žmogus, kuris puikiai tiria bylas, niekada neklysta, yra kasdien išsimiegojęs ir žvalus, negeria ir nerūko, gyvenime nėra nieko įskaudinęs? Kam žiūrėti į tai, ko nebūna?“

Pačiam Š. Dateniui taip pat teko susidurti su policija. „Iš manęs mobilųjį telefoną pavogė vidury dienos. Pats tą vagį gaudžiau, purškiau dujomis, bet jis vis tiek pabėgo. Vis tik tą vietinį narkomaną lengvai atpažinau, nes gerai atsiminiau, kaip atrodo. Ilgai neužtrukom. Jį greitai surado ir mes susitikome teisme. Vagišius dar prieš tai sumokėjo už mano telefoną tiek, kiek aš pasakiau ir gavo lengvinančią aplinkybę.“