- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Regionas, kuriame Italija išliko kaip nespalvotame kine
-
Regionas, kuriame Italija išliko kaip nespalvotame kine
-
Regionas, kuriame Italija išliko kaip nespalvotame kine
-
Regionas, kuriame Italija išliko kaip nespalvotame kine
-
Regionas, kuriame Italija išliko kaip nespalvotame kine
-
Regionas, kuriame Italija išliko kaip nespalvotame kine
-
Regionas, kuriame Italija išliko kaip nespalvotame kine
-
Regionas, kuriame Italija išliko kaip nespalvotame kine
-
Regionas, kuriame Italija išliko kaip nespalvotame kine
-
Regionas, kuriame Italija išliko kaip nespalvotame kine
-
Regionas, kuriame Italija išliko kaip nespalvotame kine
-
Regionas, kuriame Italija išliko kaip nespalvotame kine
Italija yra šalis, į kurią vykstama tam, kad prisimintum.
Prisimintum tą kaitinančią vidudienio saulę, pastelines miestų spalvas ir kaimelių gyvenimo idilę. Galų gale, kad prisimintum, kokia plati gali būti skonių paletė. Deja, ne visi nuvykę į Italiją būtent tai ir patiria – kai šalis tampa Europos turistų rojumi, gatvės, rajonai ar net ištisi miestai virsta labiau turistiškais nei itališkais. Pabėgimas nuo to – Abrucų regionas, kuriame atgimsta viskas, apie ką svajojame, girdėdami žodį Italija.
Neseniai iš šio krašto sugrįžusi kelionių ekspertų „Baltic Tours“ atstovė Rasa Levickaitė kviečia prisiminti, jog Italija nėra vien žinomi miestų pavadinimai. Joje telpa kelios dešimtys regionų ir beveik 100 provincijų. Vienas šių regionų – Abrucai – nors nuo Romos nutolęs tėra 100 km, sukuria įspūdį tarsi būtumėte visiškai kitoje šalyje. Šalyje, kuri daugiau bendro turėtų su praeities kinu nei dabarties chaosu.
Gamtos burtai ir įkvėpimas fotografui
Paklausta, ką vertėtų pamatyti ir patirti kol kas apytuščiuose, bet vis populiarėjančiuose Abrucuose, R. Levickaitė neabejoja: „Tai regionas, kuriame esi absoliučiai užburiamas gamtos stebuklų ir vietinių gaminto maisto, kuris priverčia ir vėl pasimėgauti paprasto, bet su meile ir aistra pagaminto patiekalo skoniu.“
Tai regionas, kuriame esi absoliučiai užburiamas gamtos stebuklų ir vietinių gaminto maisto, kuris priverčia ir vėl pasimėgauti paprasto, bet su meile ir aistra pagaminto patiekalo skoniu.
Vienas šalia kito Abrucų regione tyvuliuoja dešimtys ežerų, prie pat jų iškilusios smailios kalnų viršukalnės, tarp kurių veda šimtai serpantinų keliukų. „Kad ir su basutėmis galima užkopti į pusantro kilometro siekiančius kalnus, o juose prigulti vienoje iš olų, kur temperatūra paprastai būna maždaug 10 laipsnių vėsesnė nei vasarą įprasti 25–30 laipsnių. Jei norisi didesnio iššūkio – ne viena viršūnė aplink aukštesnė nei 2500 m, tačiau kažin, ar jų reikėtų imtis be pasiruošimo“, – pasakoja kelionių ekspertė.
Tarp vietinių regionas labiausiai garsėja dėl savo gamtos bei palyginus netoli Romos randamos ramybės. Todėl turbūt nieko keisto, jog tokius Antiką menančius miestelius kaip Bominaco ar Scanno myli fotografai bei kino kūrėjai, rašoma pranešime spaudai. Viena jų, vokiečių kilmės menininkė Hilde Lotz-Bauer, 1930-aisiais savo nuotraukomis pirmoji popkultūroje ir išgarsino tarp žymiausių Italijoje nepatenkantį regioną.
Stiprus ir švelnus kraštas
Bet jei netikite vien keliautojų atsiliepimais – štai įdomus faktas. Abrucai yra laikomi „žaliausiu Europos regionu“, nes beveik pusė jo teritorijos yra paskirta parkams bei rezervatams. Pagal „žalios“ teritorijos procentą regionas yra pirmas visoje Europoje. Čia yra trys nacionaliniai bei vienas regioninis parkas ir 38 gamtos rezervatai. Ir tai ne tik dėl grožio – būtent laukinėse šio regiono dalyse gyvena dešimtys gyvūnų, jau išnykusių likusiose Europos dalyse.
„Visi italai puikiai žino vieną pusiau legendinę frazę apie Abrucų regioną. XIX amžiuje čia atvykęs žurnalistas kraštą apibūdino kaip „stiprų ir švelnų“ vienu metu. Ir tai labai puikiai prilipo, nes būtent toks regionas ir yra: su šimtmečių senumo namais, vietiniais, kurie, rodos, niekada net nepagalvojo palikti savo gimtojo miestelio, ir su miškais, kriokliais bei žygiais. Sunku ir patikėti, kad visa tai yra vos kelios valandos už Romos“, – atskleidžia R. Levickaitė.
Ir iš tiesų – būtent čia stūkso didžiausia Apeninų viršukalnė, bet prie pat jos įsikūrę dešimtys kilometrų smėlingų Adrijos jūros paplūdimių.
Kaipgi be itališkų miestelių?
Miestelių ir kultūrinių objektų, kuriems galima paskirti kad ir visą dieną Abrucuose – gyva galybė. Štai Alba Fucens, įkurtas 300 metų prieš mūsų erą prie Monte Velino kalno. Jame iki šiol stovi antikinis amfiteatras bei forumas, o „Apollo“ šventykloje esančios freskos vis dar puikiai išsilaikiusios. Vieta charakteringa ir tuo, kad imperatoriui Klaudijui įsakius, jos apylinkėse buvo nutiesta 11 km ilgio nusausinimo sistema. Projektas įgyvendintas taip kokybiškai, kad jo apimties rekordas pagerintas tik XIX amžiuje.
Verta užsukti į dėmesio nusipelniusią regiono sostinę L‘Akvilą. Nors miestelėnų čia yra tik apie 80 tūkstančių, tai kultūros, meno ir mokslo epicentras, kurį visoje Italijoje išgarsino čia kūrusių menininkų, poetų bei dailininkų darbai. Sostinė pastatyta prieš daugiau kaip 700 metų, tačiau 2009-aisiais žemės drebėjimas jai pridarė rimtos žalos – čia susidraugausite ne vien su itališku kuklumu, bet ir elegantiškai itališku pakilimo iš skausmo menu.
„Kartais atvykus į miestą ar šalį reikia gerai susiplanuoti kiekvieną žingsnį, juk norisi pamatyti kuo daugiau. Abrucai nėra vieta, kur veikia toks dėsnis. Šis kraštas gyvena savo ritmu ir reikia leisti sau jame būti laisvai: vieną dieną skirti žygiui po kalnus, kitą – vaikščiojimui po miesto centrą, o dar kitą – paplūdimiams ir skanėstams. Tegul pats regionas parodo jums, koks turi būti itališkas gyvenimo būdas“, – išbandyti Abrucus ragina kelionių ekspertė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Britų princas Louisas švenčia savo šeštąjį gimtadienį
Velso princesė Kate ir jos vyras princas Williamas padėkojo už sveikinimus, kurių sulaukė jauniausio savo sūnaus Louiso šeštojo gimtadienio proga. ...
-
Cikados gali tapti skaniu užkandžiu?3
Garsiu čirpimu išsiskiriantys vabzdžiai cikados netrukus užplūs Šiaurės Ameriką. Pasak mokslininkų, iš žemės vienu metu išlys net dvi jų vados, tad cikadų bus milijardai. ...
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai12
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Į politinius skandalus įsivėlusio operos solisto V. Vyšniausko dukra gailisi kritikos tėvui
Viktorija Vyšniauskaitė Lietuvos pramogų pasaulyje geriau žinoma It‘s Cheri vardu. Jos tėtis – žinomas operos solistas Vaidas Vyšniauskas. V. Vyšniauskas prieš kelerius metus buvo įsivėlęs į politinį skandalą,...
-
Ispanijoje atostogaujanti V. Siegel sulaukė kritikos dėl išvaizdos: replikas vadina nekultūringomis48
Verslininkė ir nuomonės formuotoja Viktorija Siegel ilsisi Ispanijos pietuose esančioje pasakiškoje Marbeloje. Gerbėjus stebinanti įspūdingais gamtos ir paplūdimio kadrais moteris sulaukė komentaro dėl, neva, per lieknų kūno linijų. Į repli...
-
„Teleloto“ studija virs podiumu
„Ar gali pasiūti „Teleloto“ palaidinę? Kaip išsinuomoti „Teleloto“ suknelę? Įmanoma nusipirkti „Teleloto“ kojines? Tokius ir panašius klausimus jaunoji dizainerė Karina Panina pastaraisiais metais gi...
-
Jazzu 36-ąjį gimtadienį sutinka Londone: lankome vietas, kur eidavome „nusirauti stogus“12
Justė Arlauskaitė-Jazzu gimtadienį švenčia savo jaunystės, meilės ir muzikos mieste – Londone. Lankydama ikoniškus sostinės rajonus, dainininkė retrespektyviai prisimena vietas, kur prasidėjo jos svaigi muzikinė karjera. ...
-
„Tikėjimo žodžio“ bendruomenėje augusi operos solisto dukra It‘s Cheri: daug būdavau viena
Viktorija Vyšniauskaitė, žinoma sceniniu vardu It‘s Cheri – operos solisto Vaido Vyšniausko dukra. Iki septynerių metų ji augo „Tikėjimo žodžio“ bendruomenėje. Ypač griežto auklėjimo padarinius ji sako jautusi i...
-
Smurtą ir badą kentęs jaunosios kartos dainininkas D. Valma: už savo likimą atsakau tik aš pats2
„Gyvenome močiutės bute. Viename kambaryje miegodavau aš, o kitame nuolat vykdavo vakarėliai, kuriuose kartu su mama dalyvaudavo pašaliniai žmonės, buvo rūkoma ir geriama. Ne kartą neturėdama kur paguldyti „draugų“, mam...
-
Gyvenimo dramas A. Užkalniui padėjo išgyventi naujas draugas: man jo reikėjo ne mažiau nei jam manęs22
Rašytojo Andriaus Užkalnio metai prasidėjo didele netektimi – teko atsisveikinti su mylima augintine Arizona. Supratęs, kad nenori gyventi vienas, vyras priglaudė praeityje sunkias traumas išgyvenusį šunį iš prieglaudos....